Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Karo aidą Europoje girdi ne visi
Prancūzija „Mistralių“ Rusijai neparduos – tai bene labiausiai laukta šios savaitės žinia. Greičiausiai prancūzai suprato, kad parduoti karinius laivus Prancūzijai – reiškia kariauti prieš save. Tiesa, neaišku, ar dėl tokio sprendimo nebus apsigalvota ateityje. Tuo metu JAV prezidentas Barackas Obama ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pareiškė, kad NATO turi užtikrinti nuolatinį karinį buvimą Rytų Europoje.
Žodžiai – nedviprasmiški
Tikėtina, kad Prancūzijai apsispręsti padėjo šie B.Obamos ištarti žodžiai Taline šią savaitę: „ne Kijevo vyriausybė destabilizavo padėtį Rytų Ukrainoje, ją destabilizavo Rusijos apmokyti, gaunantys iš jos išteklius apginkluoti separatistai. Rusijos kariuomenė dabar įsiveržusi į Ukrainos Rytus. Tai nėra taikos palaikymo misija, tai yra Rusijos kariškiai su Rusijos uniformomis, rusiškais tankais ir tokie yra faktai. Juos galima lengvai įrodyti“.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka buvo susitikęs su Europos Parlamento pirmininku ir jo komanda ir atvirai kalbėjo apie sudėtingą situaciją šalyje. Kaip sakė parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius, būtent rugpjūtį Rusijos prezidentas prisiėmė ir karo autorystę. „Rugpjūtį ukrainiečiai gana sėkmingai izoliavo separatistus. Manau, kad tuo metu Rusijos vadovui iškilo pasirinkimas tarp dviejų kraštutinių variantų – palikti separatistus likimo valioje ir leisti ukrainiečiams per kelias savaites pabaigti antiteroristinę operaciją, tačiau tokiu atveju būtų sunku Rusijos žmonėms paaiškinti, kodėl pralaimėta. Kitas ekstremalus variantas – pasiųsti didelę ir stiprią pagalbą separatistams, jeigu norima persilaužti ir pakeisti dinamiką ant žemės. Antras scenarijus buvo įgyvendintas, tačiau čia iš esmės jis prisiėmė karo autorystę“, – sakė A.Pranckevičius.
Griežtai kalba tik Lietuva
Jei B.Obamai viskas aišku dėl karo autorystės, tai, kaip sakė europarlamentaras Petras Auštrevičius, Europoje nuomonių skirtumai nemažėja. „Jei iš Lietuvos vadovų pusės galime išgirsti aiškią, Rusijos veiksmus smerkiančią kalbą, tai kitos valstybės vartoja antros, trečios ar ketvirtos kategorijos žodžius – kad tai yra įsiveržimas, konfliktas, įtampa ir taip toliau“, – pasakojo jis. Todėl ir Europos Parlamento narių pozicija skirtinga, priklausomai nuo to, iš kokios valstybės, ar kokiai politinei jėgai priklauso. Bandoma sakyti, kad ne viskas yra žinoma, o kartais P.Auštrevičiui kai kurių kolegų argumentai kelia minčių dėl tų politikų sveikos nuovokos. „Teko išgirsti ir apie fašistuojančią Ukrainą, ir apie geradarę Rusiją“, – prisipažino politikas.
Konservatorius Gabrielius Landsbergis pastebėjo, kad Ukrainos klausimas tampa labai aktualus, ir tai nėra blogai. Šalia Irako, Sirijos klausimų Ukrainos klausimas tampa netgi svarbesnis, ir tai nuteikia pozityviai. Tiesa, atrodo, kad naujoji ES vadovybė ateina pasimetusi ir nelabai dar žino, ką daryti, kaip reaguoti į situaciją. Panašiai kalbėjo ir A.Pranckevičius, kurio manymu, ne visos šalys supranta padėties rimtumą, arčiau Baltijos regiono esančios valstybės situaciją supranta geriau, ypač tos, kurios patyrė Rusijos agresiją. ‘Kuo toliau nuo Rusijos, kuo toliau į Pietus, tuo mažiau to supratimo“, – pastebėjo Europos Parlamento pirmininko patarėjas. Pasak jo, nepaisant Malaizijos lėktuvo numušimo, kuris mobilizavo didžiąją dalį Europos, vis dar gajus mąstymas, kad karas Ukrainoje yra lokalus ar net virtualus. Nors supratimo atsiranda vis daugiau ir daugiau. „Ne visi supranta, kad Ukrainoje sprendžiasi ir pačios Europos saugumas“, – teigė A.Pranckevičius.
Beje, pačiai Ukrainai žadamos ekonominės pagalbos priemonės, tačiau pilnai suformuluoto paketo nėra.
Žodžių jau nepakanka
Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio nuomone, jau reikia ne žodžių, bet ginklų. „Situacija yra sudėtinga, o sankcijų Rusijai jau nebepakanka. Ukrainai jau šiandien reikia galimybių atsverti separatistus ir Rusijos armijos veiksmus. Reikia arba pinigų arba ginklų, nes Ukraina nesiruošė tokiai invazijai“, – teigė politikas. Tad finansinė parama Ukrainai būtina, kuri galėtų įsigyti ginkluotę. Svarbiausia, pasak jo, kad dabar neįsipliektų trečiasis pasaulis karas. Pasak A.Pranckevičiaus, Europa gali siūlyti ekonominę, humanitarinę pagalbą Ukrainos žmonėms ir šalys narys siūlo savo pagalbas. Bendras pagalbos paketas gali išaugti iki 15-20 milijonų eurų. Tuo tarpu ekonomikos skatinimo pagalba jau skaičiuojama milijardais. Karine prasme Europos Sąjunga, nebūdama karine organizacija, negalėtų pagelbėti, tai jau atskirų valstybių reikalas. Realiausia pagalba karinės technikos, patarimų, logistikos, žvalgybos prasme, gali ateiti iš šalių narių. NATO irgi ribotai gali įsikišti į konfliktą.
Tuo tarpu B.Obama Taline Ukrainai išsiuntė aiškią žinutę – šalis yra partnerė daugiau nei 20 metų. Ukrainos kariai dalyvavo sprendžiant karinius konfliktus Afganistane, Balkanuose. „Ukrainai reikia daugiau nei žodžių, jai reikia konkrečių žingsnių, kurie galėtų Ukrainai atnaujinti karines pajėgas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar prieš B.Obamos kalbą vienašališkai paskelbė septynių punktų taikos Ukrainoje planą, pagal kurį paliaubos turėtų būti paskelbtos penktadienį – tą dieną, kai ES paskelbs papildomas griežtas sankcijas Maskvai. Kas juo patikės? Europos Parlamento pirmininko patarėjas A.Pranckevičius įsitikinęs, kad artimiausios dvi savaitės bus lemiamos kariniame konflikte ir bus testas, parodantis Europos valstybių poziciją. „Viliuosi, kad jos šį istorinį testą išlaikys teisingai“, – sakė jis.
„Europos klubas” – klausykite ketvirtadienį 14.10 val, 18.50 val. Laida kartojama penktadienį 10.30 val., sekmadienį 13.10
„Europos klubą” transliuoja ir „Geras FM” bei „Tauragės radijas”.
