Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Kodėl atšipę vakariečių dantys Rusijos atžvilgiu?
Kokius ginklus turi tarptautinės organizacijos prieš neprognozuojamus valstybių lyderius, kurių veiksmai kelia įtarimų dėl šių žmonių psichinės būklės. Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimai kelia susirūpinimą visam pasauliui, o psichologams užduoda klausimą, kaip iš anksto atpažinti, kad svarbiausius sprendimus priimantis žmogus yra pavojingas ne tik sau, bet ir avo kaimynams, o kai kuriais atvejais net ir visam pasauliui. Europos Sąjungos susirūpinimas jau kelia kritikos bangą, net pajuoką. Kur kas aštriau Rusijos atžvilgiu kalba JAV. Tuo tarpu Jungtinės Tautos jau iš seniau garsėja savo „minkšta“ retorika ir staigesnių sprendimų vengimu.
Ar tikrai tarptautinės organizacijos gali tiek mažai, kai susiduria su realia grėsme kilti karui čia pat Europoje?
Turi prisiimti atsakomybę
Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis mano, kad organizacijos gali padaryti nemažai, nes visi mato, kaip Rusija, užpuolusi kitą valstybę, dar ją ir kaltina. „Vakarai jau pasakė Putinui, kad jis apgavikas, bet gali imtis priemonių prieš Rusijos politinį elitą, kuris aprobuoja tokius dalykus“, – sakė V.Landsbergis. Pasak jo, atsakomybę turi prisiimti ir tie, kurie davė leidimą įsiveržti į Ukrainą. Nors visi žino, kad tai tebuvo formalus aktas. Kaip vienas iš galimų scenarijų – jų sąskaitų, o taip pat ir paties V.Putino sąskaitų įšaldymas Europoje.
Tuo tarpu politikos apžvalgininkas Vykintas Pugačiauskas mano, kad ES nėra sukurta reaguoti į visas krizes. Ji sukurta taikyti ekonominius ir finansinius standartus savo viduje, tad užsienio politika tampa tarsi „antrine“, nes tai lieka ES valstybių rankose. „Konkreti reakcija į krizes tebelika didžiųjų valstybių rankose“, – sakė ji. Tad nieko keista, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Didžoji Britanija ir Prancūzija ir toliau siekia savo interesų, tad apie sankcijas atsiliepia labai atsargiai. ES šalys ir toliau planuoja parduoti Rusijai svarbius karinius įrenginius, laivus, lėktuvus.
Taika – nebent trumpam
Tad NATO, jo nuomone, dėl Ukrainos ir mažai ką gali padaryti. Kaip pastebėjo V.Landsbergis, V.Putino politika skaldo ES, tad ne tik Ukraina jo taikinys. Vakarai ir skaldomi per tų šalių interesus su Rusija. „Tai yra tas pats, kas vyko Miunchene A.Hitleriui reikalaujant Čekoslovakijos. Buvo susitarta ją aukoti, bet laimėti taiką. Taika truko pusę metų“, – pasakojo europarlamentaras. Kai Lietuva buvo puolama, o JAV mindžikavo, piliečiai prezidentui pradėjo masiškai siųsti lietsargius. Tai simbolizavo D.Čemberleno taikstymąsi su A.Hitleriu. Pasak V.Landsbergio, tai, kad suomiai jau nori stoti į NATO, rodo jų supratimą apie tai, kas jiems gresia.
Tuo tarpu Lietuva prisijungė prie bendros ES pozicijos, kad sancijos gali būti, jei Rusija neatsitrauks. O Rusijos užsienio politika lieka mįsle ir apžvalgininkui V.Pugačiauskui. Apie tai svarsto įvairių šalių politologai, nes nebeaiškios ne tik invazijos priežastys, bet ir tai, ką ketinama daryti. Krymo kortą jis galėjo gauti ir be invazijos, o jei jis siekia, kad nebūtų tokių revoliucijų ir jo šalyje, karo su broliška slavų tauta neturėjo pradėti.
Rusija jau niekas netiki
„Jei jis norėjo parodyti, kad Rusija yra galinga pasaulio valstybė, tai dabar priešingas požiūris. Todėl neįmanoma paaiškinti, kodėl Rusija imasi tokių priemonių“, – kalbėjo V.Pugačiauskas. V.Landsbergio požiūriu, V.Putinas yra labai įniršęs dėl to, kas jam atrodė jau pasiekta, o vasario 21-osios dokumentas yra jo pergalė, ir visų vakarieriečių bei Ukrainos opozicijos „išmaudymas“, tačiau „parlamentas dirba toliau, deramasi dėl koalicijos vyriausybėje, o čia yra nužudyta beveik šimtas žmonių. Bet apie tai jau nekalbama“, – pasakojo europarlamentaras.
V.Pugačiauskas pastebėjo, kad pačioje V.Putino kalboje skamba vienas kitam prieštaraujantys dalykai. „Kuriamas visiško iracionalumo ir pamišimo fonas ir ilguoju laikotarpiu rodo, kad tariamas pamišimas tokioms valstybėms kaip Šiaurės Korėja, Iranas padeda išpūsti savo įtaką“, – sakė V.Pugačiauskas. Todėl instrumentai, padedantys kovoti su tokia beprotybe, turi atsirasti smegenyse.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.
