„Europos klubas“: lietuvis kvies vykti į viruso zoną

Lietuvis kvies vykti į viruso zoną

Vos tapęs ES sveikatos ir maisto saugos komisaru Vytenis Povilas Andriukaitis paskelbė planuojantis vykti į tris Ebolos viruso krečiamas Vakarų Afrikos valstybes – Sierą Leonę, Liberiją ir Gvinėją. Tai pirmasis naujojo komisaro darbo vizitas. Jo tikslas įvertinti ir sustiprinti kovos su Ebola priemones regione, iš kurio jis plinta po pasaulį, taip pat į Europą. Penkių dienų kelionės metu, numatyti aukšto lygio susitikimai su trijų valstybių prezidentais, sveikatos ministrais, gydytojais, tarptautinių humanitarinių organizacijų atstovais. Ketinama aplankyti ligonines, kitas svarbias kovai su virusu vietas.

Jau trūksta medikų

Eurokomisaras V. Andriukaitis

Eurokomisaras V. Andriukaitis

V.Andriukaitis teigė, kad vizitą į Ebolos viruso paveiktas šalis jis rengėsi dar tuomet, kai rengėsi tapti eurokomisaru. „Aš, kaip eurokomisaras, turėsiu agituoti kitų šalių medikus vykti į Ebolos paveiktas šalis. Nes ypatingai didelė problema – medicinos darbuotojų trūkumas. Galima nusiųsti aparatūros, ligonines, vaistus, reikalingas priemones, tačiau visose tose šalyse didelė bėda – ligoninių tinklas išvystytas labai silpnai“, – pasakojo V.Andriukaitis. Jo duomenimis, Gvinėjoje šimtui tūkstančių gyventojų tenka vienas gydytojas ir kelios seselės. „Galite įsivaizduoti, kokioje padėtyje yra žmonės“, – sakė buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras. Nerimą kelia ir tai, kad daug yra mirusių ir tų šalių medicinos darbuotojų, kurie užsikrėtė virusu nuo pacientų. Todėl medikų tose šalyse ima trūkti itin dramatiškai, tad V.Andriukaitis kvies medikus iš visos Europos padėti kovoje su kol kas nenugalėtu virusu Vakarų Afrikoje.

 „Keista, kad ES atprato, ką reiškia tokia tragedija, baimė, ką reiškia dirbti klaikiomis sąlygomis“, – pastebėjo už sveikatos saugą atsakingas eurokomisaras. Be to, kovojant su šia liga, reikia nešioti specialius kostiumus, o tvyrant karščiui Vakarų Afrikoje žmonės netenka daug skysčių, pervargsta, daug klaidų padaro, ir per neatidumą patys užsikrečia. Kartais pasitaiko, kad medikai ne pagal taisykles nusivelka specialiuosius kostiumus ir kitaip elgiasi, tai užsikrėsti esant tiesioginiam kontaktui su užkrėstais ligoniais šansai yra milžiniški. Todėl kovojant su tokia infekcija, tai lyg kova su kariniu priešu – taisyklių turi būti laikomasi.

Kvies vykti į viruso zoną

„Mano tikslas pamatyti, išgirsti ir susipažinti su visomis smulkmenomis, nes jeigu aš agituosiu vykti medicinos seseles, tai turėsiu moralinę teisę tai daryti ten jau buvęs“, – įsitikinęs pašnekovas.

ES vadovaujasi pagal PSO detalų planą, tačiau jie buvo sudaryti dar pavasarį, ne kartą koreguoti, tačiau vis dėl to nepavyksta suvaldyti viruso, o užsikrėtusių daugėja. Tad reikia galvoti, ką dar būtų galima padaryti, mano V.Andriukaitis.

Ebola doctor _EbolaAr galima Ebolos virusą lyginti su kitomis infekcijos, kurių žmonija taip bijo, išleido daug lėšų, tačiau pasirodė, kad pavojus nėra toks dramatiškas kaip baimintasi? V.Andriukaitis džiaugiasi, kad yra baimių. Pasak jo, puiku, kad preventyviai ir profilaktiškai daromi įvairūs žingsniai, pagaminamos vakcinos. „O kas būtų, jei paukščių ar kiaulių gripo virusas eitų su šitokia jėga? Kiek palaidotume žmonių? Gerai, kad yra vakcinų ir jų atsargų. Tačiau Ebola – visai nauja situacija. Mes esame tokioje situacijoje, kuri gali pareikalauti didelės kainos. Vos ne kas antras miršta užsikrėtęs šiuo virusu“, – pasakojo V.Andriukaitis.

O kaip yra su prevencine kova ES šalių viduje? Šioje srityje irgi daug daroma, nors ES valstybės nėra vienodos, jose yra skirtinga laboratorinė patirtis, gydytojų skaičius, galinčių kovoti su Ebola. Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija dirba efektyviausiai siekiant užkirsti kelią viruso patekimui į Europą ir atskiras šalis. Bet tokiose mažytėse šalyse kaip Malta ir Kipras, pasak eurokomisaro, pajėgumai kovoti su mirtinu virusu yra žymiai mažesni. Tad visos šalys turi vadovauti vienodais protokolais, taisyklėmis, kurios įgalima imtis tam tikrų būtinų pasirengimo veiksmų. Tad V.Andriukaitis ragins ES šalis užtikrinti ir laikytis bent minimalaus išteklių skaičiaus.

„Pavyzdžiui, kažkas atvyko lėktuvu į Vilnių ir karščiuoja. Tokiems atvejams turi būti pasiruošta, ir apmokymai ir bandymai turėtų būti jau padaryta. Iškart pagal protokolą turi būti visas daroma – nuo oro uosto iki ligoninės, nuo visų keleivių patikrinimo iki tam tikrų klausimynų sudarymo. Tad iškart turi būti padaryti visi tikslai“, – sakė eurokomisaras.

 Belgai reagavo žaibiškai

 Kitos šalys jau susiduria su tam tikrais realiais iššūkiais. Neseniai Briuselio oro uoste nusileido lėktuvas, kuriame buvo karščiuojanti seselė iš viruso paveiktų šalių. Belgijos sveikatos apsaugos sistema sureagavo žaibiškai, pagal tai buvo galima numanyti, kaip šalis pasiruošusi praktiškiems atvejams. Ligonė iškart pateko į karantiną, apklausti kiti keleiviai. Bet patvirtina diagnozė visus nuramino – tai buvo paprastas gripas. Taigi budrumas turi būti kiekvieno šalyje, neabejoja pašnekovas. Panašiai turėtų būti pasiruošusi ir Lietuva, sako eurokomisaras. Todėl lietuvis kalbės su su ES šalių sveikatos apsaugos ministrais, kad būtų dar kartą atliktos pratybos, mokymai, o oro ar jūrų uostuose aturėtų būti didžiausias dėmesys.

ES iki šios sutelkė 900 milijonų eurų fondą kovai su Ebolos virusu, nusinešusiu daugiau nei penkis tūkstančius gyvybių.

 

„Europos klubas“ – klausykite ketvirtadienį 14.10 val, 18.50 val. Laida kartojama penktadienį 10.30 val., sekmadienį 13.10

„Europos klubą“ transliuoja ir „Geras FM“ bei „Tauragės radijas“.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Komentarai

komentarai(-ų)