Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Mažai balsuotojų – protesto ženklas
Nors Europos Parlamentui suteikiama vis daugiau galių, į europarlamentarų rinkimus ateina mažai balsuotojų. 2009 metais Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo tik 21 procentas rinkimo teisę turinčių mūsų šalies gyventojų. O jaunų rinkėjų skaičius siekė vos 12 procentų.
Pirmą kartą surengus mokomuosius Europos Parlamento rinkimus, vyresniųjų klasių moksleiviai daugiausiai balsų atidavė už tradicines politines partijas – liberalus, socialdemokratus ir konservatorius. Į šį projektą įsitraukė daugiau kaip 120 Lietuvos mokyklų. Aktyviai dalyvavo apie tris tūkstančius vyresniųjų klasių moksleivių.
„Mes mokame savo kainą už tai, kad esame unitarinė valstybė. Kalbėkime atvirai, Lietuva yra labai centralizuota valstybė. Ir mes mokame kainą būtent už tą kontrastą tarp Vilniaus ir daugelio kitų Lietuvos vietų“, – mano europarlamentaras Leonidas Donskis. Jis minėjo dideles lėšas, leidžiamas reprezentacijai Vilniuje, brangius projektus sostinėje, o tai pykdo ir erzina žmones regionuose. „Tai, kas dabar vyksta, yra protesto balsai“, – mano europarlamentaras. Nes žmonės Lietuvoje nesijaučia šeimininkais, tad protestuoja prieš bet ką – skalūnų dujas ar įvykius Garliavoje. Tuo tarpu partijos nenori tikros savivaldos ir tiesioginių mero rinkimų, mano L. Donskis. Ir bus dar ilgai problemų, jei viskas vyks Vilniuje. „Kai niekas neįvardija, kad problemos yra politine sistema, tada prasideda kovos dėl žodžių, raktažodžių, asociacijų ir siužetų“, – pasakojo jis. Taigi jei žmonės nesijaučia padėties šeimininkai, jie paprasčiausiai nebalsuoja.
