„Europos klubas“: Neapykantos nusikaltimai – auganti Europos žaizda

CMalmstromRasizmo, ksenofobijos, religinės, seksualinės, lyties netolerancijos ir kitų panašių dalykų nulemtas smurtas, vadinamieji neapykantos nusikaltimai, yra aktuali problema visoje ES, sako ES Vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmström, su kuria kalbėjosi „Europos klubas“.

Aukos nesiskundžia

Tačiau bėda ta, kad daugelis nukentėjusių asmenų dėl to net nepraneša. „Todėl mes nežinome šių nusikaltimų masto, nes neturime tikrų duomenų“, – „Europos klubui“ sakė C..Malmström, kuri viešėjo Vilniuje. Žmogaus teisių agentūros padaryto tyrimo, kuris buvo pristatytas Vilniuje, skaičiai labai blogai nuteikia, sako ji. „Matome daug rasinių nusikaltimų, žmonės bijo, jie įžeidinėjami, jei jie yra mažumos atstovai“, – teigė eurokomisarė.

Jai taip pat neramu, kad Europoje kyla ksenofobinių, populistinių bei rasistinių partijų populiarumas, ypač prieš artėjančius Europos Parlamento rinkimus. „Jei tokie politikai laimės daug vietų parlamente, jie padarys įtaką Europos darbotvarkei“, – pastebėjo C. Malmström.

Ekonominė krizė leido gimti partijoms, kurios žada lengvus išėjimus iš sunkmečio, joms tereikia tik rasti atpirkimo ožį – Europą, privilegijuotus asmenis, politikus ar migrantus, žydus, musulmonus, gėjus. Tokios partijos, jei ir neperima šalių vyriausybių vairo, tai vis tiek yra jose. Tradicinėms partijoms tenka prie tokių naujų politinių darinių prisitaikyti, ir tai gąsdina pašnekovę. Menkas rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose, pasak Vidaus reikalų komisarės, irgi padeda laimėti rinkimus tokioms partijos.

 

Pašalpų turizmas – mitas

O kaip dėl darbuotojų mobilumo? Gal tai irgi yra viena priežasčių, kodė daugėja neapykantos nusikaltimų Europoje? Vidaus reikalų komisarė pastebėjo, kad mobilumas yra Europos širdis, kurią reikia ginti ir skatinti. Nors tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija kone kasdien kyla pasipiktinimo bangos dėl socialinių pašalpų turizmo, kai į šalį atvyksta kitų šalių piliečiai vien dėl to, kad gautų finansinę pagalbą, C.Malmström teigė, kad nėra jokių ženklų, kad tai egzistuotų. „Žmonės, važiuodami į kitą CMalmstrom1šalį, dirba dar labiau nei savo šalyje“, – pastebėjo ji.

Beje, Europos Komisijos neseniai užsakytas tyrimas irgi parodė, kad tai nėra sisteminis dalykas, tad masinis pašalpų turizmas – labiau mitas nei realybė.

Žinoma, daliai tam tikrų žmonių grupių, pavyzdžiui, romams būna sunku surasti darbą, tad jie kreipiasi dėl pašalpų į vietines tarnybas. Eurokomisarė mano, kad neteisinga būtų apriboti tokių žmonių judėjimą ES. „Mes turime padėti tokiems žmonėms, o ne statyti sienas“, – sakė ji.

Imigrantai ir prieglobsčio prašytojai iš Šiaurės Afrikos šalių Europoje – kylanti problema. „Manau Lietuva galėtų padaryti daugiau. Tiesa, Lietuva neturi tokių tradicijų kaip kitos šalys. Tačiau perkeliant pabėgėlius iš stovyklų už šalies ribų – tai būtų kelias Lietuvai prisidėti ir padėti“, – mano ji. Nors pabėgėliai plūsta pirmiausia į pietų Europą, tačiau pabėgėlių statuso prašo tokiose šalyse kaip Vokietija, Švedija, Prancūzija, Belgija, Jungtinė Karalystė.

 

Greitų vaistų nėra

O ar vertėtų Baltijos šalims bijoti galimo ES bevizio režimo su Rusiją, apie ką yra plačiai kalbama? „Rusija jums svarbesnė kaimynė nei kitoms šalims“, – sutiko pašnekovė. Europos Komisija pastebi kai kuriuos autoritarizmo ženklus Rusijoje bei nerimą keliančius incidentus su mažumomis. Tad Europa  svarsto, kaip padidinti mobilumą tarpo Rusijos gyventojų ir ES. Pirmas žingsni – vizų palengvinimas, kad vizas galima būtų galima gauti pigiau ir lengviau. „Deramės dėl to su Rusija ir artėjame prie finalo“, – pastebėjo C.Malmström.

Kokius instrumentus turi Europa prieš neapykantos nusikaltimų plitimą? „Turime keletą europinių įstatymų, susijusių su rasizmu ir diskriminacija. NVO, policijos, tyrėjų, socialinių darbuotojų tinklą turime. Su jais rengiame knygelę, kaip kovoti su ekstremizmu, ir ji pasirodys prieš Kalėdas“, – sakė ji. Taip pat kovojama su atvejais, kai aukų ieškoma internete. Politikai turi aiškiai pasmerkti tokius nusikaltimus, kaip ir kylančią ksenofobiją, rasizmo apraiškas, sake eurokomisarė. Bet greito sprendimo tikėtis nevertėtų.

 

Dar viena „Europos klubo tema – pasiektas susitarimas dėl biudžeto

Pagaliau pasiektas susitarimas dėl kitų metų ES biudžeto, ir tai galima vadinti viena iš Lietuvos, kaip ES pirmininkaujančios šalies, Rimkunasderybinių sėkmių. Kaip „Europos klubui“ sakė Finansų viceministras Algimantas Rimkūnas, derybos visada yra kompromiso paieška, tad teko patenkinti Europos Parlamento reikalavimą padidinti puse milijardo eurų mokėjimo įsipareigojimus. „Manau, kad tai nėra didelis Tarybos pralaimėjimas, nes papildomos lėšos bus panaudotos svarbioms reikmėms“, – sakė viceministras.

ES ekonomikos augimas, kova su jaunimo nedarbu, inovacijos, švietimas yra prioritetai ES. Taip pat sutarta skirti daugiau lėšų išorinių ES sienų apsaugai, konkrečiai „Frontex“ programai, decentralizuotoms agentūroms, prižiūrinčioms ekonominės ir pinigų sąjungos funkcionavimą. „Gaila, kad nepavyko priimti sprendimo dėl biudžeto vienbalsiškai. Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija ir Nuderlandai negalėjo prisijungti prie bendro sprendimo, nors jų netenkino labai nedidelė suma – tik dešimt milijonų eurų. Tačiau jie turėjo tokius apribojimus iš savo sostinių“, – pastebėjo pašnekovas.

Derybas komplikavo ir Europos Parlamento spaudimas dėl Solidarumo fondo. Tačiau galiausiai sutarta dėl finansavimo šaltinių. 400 milijonų eurų planuojama skirti nuo potvynių ir gaisrų nukentėjusioms valstybėms.

„Mes, kaip pirmininkaujanti valstybė, manome, kad solidarumo dvasia ES turi būti išlaikyta“, – sakė A.Rimkūnas. Po 18 valandų trukusių derybų galiausiai buvo pasiektas susitarimas. 250 mln. eurų bus skiriama iš šių metų ES biudžeto, ir 150 mln. eurų iš kitų metų biudžeto.

Dabar laukia naujas iššūkis – ES septynmečio biudžetas.

 

 

Komentarai

komentarai(-ų)