„Europos klubas“ – nuo roamingo baigties iki interneto greičio

„Europos klubas“ – nuo roamingo baigties iki interneto greičio.

Internetas 2121338284_nTarptinklinio ryšio (roamingo) mokestis išnyks. Jis turėtų būti panaikintas jau kitų metų gruodį. Ketvirtadienį tam pritarė Europos Parlamentas. Mokestis, kuris kasmet vis mažėja iniciatyva, neleisdavo po Europą keliaujantiems tautiečiams laisviau bendrauti su artimaisiais, nes po mėnesio gautose sąskaitose būdavo daug nemalonių siurprizų.

Mažųjų Europos valstybių gyventojams tai ypač svarbu, nes kartais nejunti, kai pereini sieną ir įsijungia kitas operatorius, jau kitos šalies. Tačiau jau nuo kitų metų gruodžio vidurio už ryšio paslaugas kitoje ES šalyje turėtume mokėti tiek pat, kiek ir savo šalyje. Tam prieš porą savaičių jau pritarė Europos Parlamento Pramonės ir energetikos  komitetas.

 Kainuodavo iki dešimt litų

Internetas clip_image002Roamingo tarifus parlamentas užsibrėžė naikinti dar prieš kelerius metus. Dar daugelis atsimena, kai skambučiai išvykus į užsienį kainuodavę iki dešimt litų už minutę, dabar sumažėjo iki vieno lito, žinučių kaina irgi gerokai sumažinta. Europoje bendrai sutariama, jog, pavyzdžiui, nėra jokio pagrindo mokėti už pokalbius Lenkijoje penkis kartus daugiau nei Lietuvoje. Dar labiau skiriasi interneto kaina, viešint kitoje šalyje, ypač paplitus išmaniesiems telefonams, kurie duomenis siunčiasi neatsiklausdami savo šeimininkų.

Europos Parlamentas mano, kad mokestis turi visiškai išnykti kitais metais. Europos Komisijos manymu, viską gali sureguliuoti rinka, leidus vartotojui rinktis operatorių, kuris siūlo mažiausią kainą būtent tarptinklinio ryšio (roamingo) paslaugai. Beje, mažinti kaians gali ir pačios telekomunikacijų bendrovės, tačiau neskuba.

 Niekam nėra naudinga tyla

 Ramūnas Linartas, Europos Komisijos atstovas, dirbantis tarptinklinio ryšio klausimais, teigė, kad Europos Komisija siūlo irgi išspręsti roamingo problemą. Pagrindinė problema, pasak jo, yra ta, kad kaštai, kuriuos patiria operatoriai, neatitinka kainų vartotojams. Todėl kainos mažinamos pagal priimtą tvarką kasmet. Pagal dabartinį pasiūlymą, jei operatorius išsprendžia roamingo problemą pats – sumažinai kainas, tada tam tikri įpareigojimai jam nebus taikomi, pavyzdžiui, nebus reikalaujama „paleisti“ vartotojo pas kitą operatorių tarptinklinio ryšio paslaugai. Tuo tarpu naujausias europinis reguliavimas, įsigaliosiantis nuo liepos, leidžia vartotojams rinktis roamingo paslaugą iš kito operatoriaus, išsaugant tiek numerį, tiek tą pačią kortelę. Taigi Europos Parlamentas ir Europos Komisija siekia to paties tikslo – atsisakyti mokesčio, tačiau kitokiais būdais. Pasak R.Linarto, žmonės užsienyje galės laisviau elgtis kitoje šalyje, ir tai visiems bus naudinga. Tarptinklinis ryšys ES šiuo metu sudaro apie penkis procentus mobilaus ryšio operatorių pajamų, teigia R.Linartas, tad tai nėra pagrindinis veiksnys įmonių investicijoms į. infrastruktūros plėtrą.

 Dar ne dėl visko susitarta

Internetas  1215974_n Kaip į nuosprendį mokesčiui reaguoja Lietuvos operatoriai? „Bitei“ priklausančios bendrovės „Eurocom“ direktorius Aurimas Kapočius sakė, kad didžiausią įtaką pajus vartotojai. Todėl operatoriai, pasak jo, palaiko šį siekį. „Tačiau mus neramina tai, kad kartu turėtų būti reguliuojama didmeninė kaina. Jos didžiąją dalį sudaro operatorių mokesčiai. Todėl turėtų būti sureguliuota ir ta sritis“, – sakė A.Kapočius. Šiandien kol kas nėra aišku, kokia bus kainodara tarp operatorių, nes roamingo mokesčio didelę dalį sudaro būtent vienas kitam mokami mokesčiai. Kadangi Lietuvoje mobiliojo ryšio paslaugos pigiausios Europoje, norint vartotojams užtikrinti tą pačią kainą užsienyje, Lietuvos operatoriai turėtų mokėti ne daugiau ir užsienio kolegoms . Tuo tarpu pirkti atskirai tarptinklinio ryšio paslaugas iš kito operatoriaus nei naudoji namuose nuo liepos 1d. bus galima ir Lietuvoje.

 Kas parašyta sutartyse?

 Šią savaitę Europos Parlamentas balsuoja dėl bendros rinkos telekomunikacijų srityje, ir šiose taisyklėse roamingo mokestis yra tik viena dalis. Interneto neutralumas arba prienamumas visiems vartotojams – dar vienas dalykas, kuris turėtų būti įteisintas. Kaip garantuoti, kad žmogus gautų visą paslaugą, o ne pusę jos?

Europos Komisijos atstovė Jurgita Žemaitytė pasakojo, kad naujos taisyklės nusako ir geresnę vartotojų apsaugą. Pagal naująsias taisykles taip pat vartotojai turės tiksliai žinoti, kas yra sutartyse, po kuriomis pasirašo. Pavyzdžiui, jeigu žadama interneto sparta 30 megabitų per sekundę, tai ji tokia ir turi būti. Šiuo metu, kaip rodo Europos Komisijos tyrimas, du trečdaliai europiečių neturi supratimo, kas parašyta jų sutartyse, nes jos paprastai yra labai ilgos, painios, surašytos smulkiu šriftu ir vartotojai nesivargina jų skaityti. Tuo pačiu vartotojai nežino, kokio greičio gali tikėtis. Pavyzdžiui, dažnai sutartyse vis dar būna pasižadėjimas, kad interneto sparta bus iki tam tikro lygio, tačiau gali būti tiekiama pusė žadėto greičio, dėl to vartotojas patiria nepatogumų, o tiekėjas jaučiasi ramus – jis nepažeidė sutarties sąlygų. Pasak J.Žemaitytės, Europos Komisijos apklausos rodo, kad dauguma gyventojų pasisako už tai, kad ES labiau kontroliuotų telekomunikacinių paslaugų tiekėjus. Taigi Europos Komisija siekia priversti operatorius teikti tokios spartos internetą, kokį įsipareigojo pagal sutartį, o iš sutarčių turi išnykti sąlyga „nuo nulio iki 30 megabitų per sekundę“.

Lietuvoje interneto greitis yra geras, palyginti su kitomis šalimis. Tačiau yra kita bėda – vartotojas neturi kur kreiptis, jeigu negali gauti tai, ko užsisakė. Pasak J.Žemaitytės, Ryšių reguliavimo tarnyba nieko negali padaryti, nes ES šis dalykas nėra reglamentuojamas.

 Greičio lubos – dar ne viskas

 Tik dvejose šalyse interneto neutralumas reglamentuojamas įstatymais – Olandijoje ir Slovėnijoje. Interneto neutralumas – tai prieinamumas visiems vartotojams be apribojimų, sako J.Žemaitytė. Ginčai dėl interneto to vyksta daug metų, dabar norima tai užtikrinti įstatymu. Kaip ir garantuoti, kad žmogus gautų paslaugą tokią, kokią jam žadėjo. Dar  vienas siekis – ES turi atsirasti judriojo ryšio bendrovių, dirbančių keliose šalyse. Siekiama, kad tas pats ryšio tiekėjas galėtų, pavyzdžiui, teikti paslaugas ne vienoje, bet keliose šalyse. Tokių ryšio tiekėjų Europoje nėra, todėl žmogui keliantis į kitą šalį reikia sudarinėti naujas sutartis, vietoj to, kad tiesiog perkelti paslaugos vietą.

 Lietuva – pažanguolė

 Kaip patikino telekomunikacijų bendrovės „Teo“ atstovas Antanas Bubnelis, Lietuvos gyventojams internetas tiekiamas toks, kokio ir tikisi vartotojai.  Lietuva yra pirma Europoje pagal šviesolaidinio interneto plėtrą, mobilių telefonų išplitimą. „Europos Komisijos siūlymus vertiname kaip tam tikrą reguliavimą, į kurį žiūrime kaip į perteklinį“, – sakė A.Bubnelis. Tad Lietuvai griežtinti reguliavimo, pasak jo, nereikėtų. Telekomunikacinių paslaugų kainos ir kokybės santykiu Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių Europoje, pridūrė jis, nes kainas mažina konkurencija. Anot A.Bubnelio, Lietuvoje žmonės gali rinktis iš 3-4 tiekėjų, kurie gali pasiūlyti įspūdingus greičius. Šviesolaidinio ryšio vartotojai kartais gauna netgi didesnį greitį nei kad įrašyta jų sutartyse, pastebėjo „Teo“ atstovas.

Statistikos duomenimis, plačiajuostis interneto ryšys ES pigiausiai kainuoja Lietuvoje.

 „Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Komentarai

komentarai(-ų)