„Europos klubas“ – pasikeisti eurus išvengiant kaimynų klaidų

Pasikeisti eurus išvengiant kaimynų klaidų

EK Ekonomikos ir finansų direktorato Finansinių institucijų ir stabilumo mechanizmo padalinio vadovas Benjaminas Angelas

EK Ekonomikos ir finansų direktorato Finansinių institucijų ir stabilumo mechanizmo padalinio vadovas Benjaminas Angelas

 Viena iš užduočių mums šiais metais – ištuštinti vaikų kiaules-taupykles. Su litų ir centų monetomis sunkiausia susidoroti – jų apyvartoje yra  apie milijardą. Iššūkiai keičiant pinigus Lietuvą užgrius prieš pat naujuosius metus. Latvių patirtis parodė, kad ne viskas buvo kaip sviestu patepta, ypač provincijos parduotuvėse, kur pirmomis dienomis pritrūko eurų, nes latviai keitė latus į eurus tiesiog įsigydami kokią smulkią prekę – juk grąžą pardavėjas jau turėjo atiduoti eurais. Ar nepasikartos panašus scenarijus ir Lietuvoje?

 Verslas turėtų pasižadėti

 Virš Lietuvos banko durų tiksinčios sekundės, rodančios kiek liko laiko iki sausio 1-osios, praeiviams Gedimino prospekte vis primena – artėja laikas, kai reikės keisti grynųjų atsargas į eurus. Su sąskaitomis banke – jokių problemų, o štai smulkias monetas jau reikės gabenti, jei nenori pasilikti kaip relikviją. Tačiau tai ne vienintelis iššūkis prieš įvedant eurą – Latvijos pavyzdžiai parodė, kad problemų gali būti ir daugiau. Kaip nekartoti kaimynų klaidų, „Europos klubas“ klausė Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų direktorato Finansinių institucijų ir stabilumo mechanizmo padalinio vadovą Benjaminą Angelą. „Pirmas dalykas – reikia dėti kuo daugiau pastangų įtraukiant kuo daugiau verslininkų į sąžiningų kainų susitarimą“, – pirmiausia paminėjo Europos Komisijos atstovas. Pasak jo, Latvija turėjo žemus tikslus ir nuviliančius rezultatus. „Jūsų šalies tikslai yra ambicingi ir dabar reikia įtikinti mažmenininkus prisijungti prie susitarimo, kuris yra pagrindas išlaikyti klientų pasitikėjimą“, – sakė B.Angelas. Latvijos tikslas buvo vos 40 procentų prekybininkų įtraukti į susitarimą. Tuo tarpu Lietuvos tikslas yra kiek įmanoma priartėti prie 100 procentų. „Tai vienintelis tikslas, kuris turi prasmę“, – sakė pašnekovas.

EURO 20140723_140902 Sąžiningumą liudys lipdukas

 Maltos pavyzdys rodo, kad tokie ambicingi tikslai yra pasiekiami. Toje šalyje prie susitarimo prisijungė apie 95 procentai mažmenininkų. Pirkėjai taip pat gali įsitikinti prekybininkų sąžiningumų – ant durų užklijuotas lipdukas liudija, kad čia dirba patikimi ir sąžiningi prekybininkai.

Dar vienas svarbus dalykas – litų ir centų išėmimas iš apyvartos. Nacionalinės valiutos grynaisiais Lietuvoje yra labai didelis kiekis, ir ne be šešėlinio verslo pagalbos. Tad labai svarbu juos išimti dar šiemet padedant į banko sąskaitas. „Svarbu, kad atskiras dėmesys būtų skirtas monetoms. Ir tai labai  komplikuota. Pirmose šalyse bankai nebuvo pasiruošę, todėl reikėjo daug laiko įnešti monetas į banką. Tai patirtis, kurią mes turėjome ir kurios galime išvengti“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovas.

Tad, pasak jo, nesinorėtų, kad kokia nors kompanija nukentėtų dėl valiutos keitimo. O visiems žmonės būsimas euras reiškia įvairių talpų su monetomis, kiaulių-taupyklių ištuštinimą. Todėl pašnekovas pataria pervesti pinigus į sąskaitas dar šįmet.

Sazdzius euras 20140723_135715

Finansų ministras Rimantas Šadžius

 Galės pasitikėti

 Finansų ministras Rimantas Šadžius taip pat tikisi, kad prie Geros valios memorandumo Lietuvoje prisijungs didžioji dalis verslininkų. Pasak jo, Lietuva studijuoja Latvijos patirtį, kodėl tas memorandumas kaimyninėje šalyje nebuvo toks populiarus. O Lietuvoje šį susitarimą, kuriam pritaria verslo organizacijos, ketinama pasirašyti rugpjūčio viduryje. „Manau, kad mes sugebėsime pritraukti didžiumą daugumą verslų, išdalinsime lipdukų, kuriuos žmonės matydami galės pasitikėti tais pardavėjais“, – sakė Finansų ministras. Tad beliks vartotojams pasirinkti, kur pirkti, kokiomis paslaugomis naudotis, tad nesąžiningi verslininkai gali būti nubausti ir tokiu būdu.

Memorandumą pasirašę verslininkai pasižadės nenaudoti euro įvedimo kaip preteksto didinti kainas. Pasak Ūkio ministro Evaldo Gusto, nesąžiningi verslininkai gali būti baudžiami baudomis iki 20 tūkstančių litų.

Europos Komisijos atstovas B.Angelas irgi sutinka, kad lipdukai pridės daugiau pasitikėjimo prekybos ar paslaugų vieta, kad kainos paskaičiuotos sąžiningai.

Tiesa, nereiktų pamiršti, kad išsikeisti valiutą be jokių papildomų mokesčių bus galima tik nuo sausio 1-osios. O iki tol dar reikėtų pasisaugoti ir sukčių. Apsimetėlių keitėjų, besibeldžiančių į duris, ko gero, irgi pasitaikys.

 Neišlaidauti reikės ir toliau

 Kokie dar iššūkiai laukia Lietuvos? Mūsų šalies ūkį puikiai pažįstantis Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų direktorato pareigūnas, analizuojantis Lietuvos, Airijos ir Lenkijos ekonomikas, Patrickas D’Souza, mano, kad svarbiausias Lietuvai tikslas turi būti Konvergencijos kriterijų atitikimas būtų ne tik euro įvedimo momentą, bet ir vėliau. Lietuva įsipareigojimų turėtų laikytis ir vėliau. Taigi fiskalinė drausmė turėtų išlikti ir toliau, o biudžeto deficitas turi būti mažinamas reguliariai. Tuo tarpu atlyginimų kitimas turi būti susietas su produktyvumu. O toks disbalansas, koks buvo ekonomikos bumo metais, turi būti išpręstas, kad daugiau niekada nepasikartotų ta siuacija, kuri buvo prieš ekonominę krizę. „Tęskite darbą, kurį darėte judėdami euro zonos link. Nusiraminti nereikėtų“, — sakė Europos Komisijos pareigūnas.

O ką Lietuvos įstojimas į euro zoną reiškia pačiai zonai? Pašnekovas sakė, kad tai geras ženklas, o šalys nori prie jos prisijungti. Tai, kad Lietuva šiandien yra sveikinama, parodė, kad visi patenkinti, jog prie euro zonos jungiasi 19 narė, parodžiusi puikią laikyseną kovodama su krize be išorinės pagalbos. „Tai Lietuvai davė didelį pliusą ir padarė laukiama euro zonos nare“, — teigė P.D’Souza.

 Apie būsimus pinigus – skaičiais

 Belaukdami euro galime paskaičiuoti būsimus banknotus ir monetas. Lietuvai reiks 132 mln. euro banknotų ir 370 mln. monetų. O iš apyvartos reiks išimti 90 mln. litų banknotų ir 1 mlrd. monetų.
42 000 euro monetų rinkinių bus skirta kolekcionieriams. Litus į eurus keis 345 bankų ir 330 pašto skyrių. Pašte bus ribojama suma ir laikas – nemokamai valiuta bus keičiama 60 dienų ir ne daugiau 1000 eurų.
Metų pabaigoje iš apyvartos dings stambios litų kupiūros ir 2015 pradžioje nebus į apyvartą leidžiami didesni nei 50 eurų banknotai – prekybininkų ir paslaugų teikėjų patogumui, kad nereikėtų didelių sumų grąžai.
Nuo sausio 1-osios kartu litai ir eurai cirkuliuos dvi savaites. Nemokamai litai į eurus bus keičiami pusę metų, dar pusmetį 120-yje banko skyrių, o Lietuvos banke neribotą laiką.
Kainos dviem valiutomis visur bus rašomos nuo rugpjūčio 23 d. Rekomenduojama pabaigos data – 2016 sausio 1. Pasimokyta iš prancūzų, kur iki šiol daug kur galima rasti kainas dviem valiutomis – jau 12 metų po euro įvedimo.
Mažmenininkams pradžioje patariama turėti 3 – 5 kartus daugiau grynųjų nei įprastai. Kainų stebėsena bus vykdoma nuo dvigubų kainų pradžios. Tai darys 330 inspektorių.
Euro monetos pradedamos tiekti spalio 1d., banknotai lapkričio 1 d. – logistikai reikės ir laiko, ir pastangų. Bankų ir pašto skyriams bus pateikta 900 000 monetų rinkinių po 11,59 euro. Mažmenininkams skirta 60000 rinkinių 111 eurų vertės ir 50000 vienetų 200 eurų vertės.

 „Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. , 15.10 val.,  19.10 val. . Laida kartojama šeštadienį  10.10 val.

„Europos klubą“ transliuoja ir „Geras FM“ bei „Tauragės radijas“.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Komentarai

komentarai(-ų)