„Europos klubas”. Paskutinė kova dėl ilgamečio biudžeto – Europos Parlamente

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Paskutinė kova dėl ilgamečio biudžeto. „Europos klubas” 1 dalis, 2 dalis

Nors Europos Sąjungos šalių lyderiai susitarė dėl finansavimo 2014 -2020 metais, tačiau liko paskutinis laiptelis – Europos Parlamentas. Tik jam pritarus, finansavimo projektas bus galutinai patvirtintas. Lietuvai šis projektas – puiki naujiena, tačiau keturios didžiausios Europos Parlamento frakcijos siūlo neskubėti. Parlamentarai perspėja, kad sumažintas finansavimas nespręs nedarbo problemų, o ekonomika nebus pakankamai skatinama. Parlamento vadovas Martinas Š ulcas prasitarė, kad parlamentas nesutiks su sumažintu septynmečiu biudžetu.

 

Kritikuoja apkarpymus

Tai pirmas kartas, kai Europos Parlamentas turės teisę vetuoti Bendrijos biudžetą, anksčiau jis turėjo rekomendacinę teisę. Taigi kuriamas precendentas, o procedūra nauja visiems, ne tik Europos Parlamentui. Taigi greitai sužinosime, ar parlamentarai ryšis vetuoti biudžeto projektą. Valstybės narės nusprendė mažinti Bendrijos finansavimą 3,5 proc. Karpymai labiausiai palies infrastruktūros, plačiajuosčio interneto, mokslinių tyrimų ir skaitmeninės rinkos kūrimo sritis. Tačiau didesnio finansavimo nei praėjusioje perspektyvoje išsiderėjusi Lietuva turėtų didžiuotis derybų rezultatais. Parama ne tik kad nemažės, bet ir didės. To negalima pasakyti apie kitas ES šalis. Kaip tą pavyko pasiekti ? Lietuvos prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė pastebėjo, kad kad sanglaudos biudžetas buvo „nukirptas” mažiau nei kitos eilutės. „Lietuvai pavyko išsiderėti, kad mūsų šaliai būtų skirta 25 milijardai litų struktūrinės paramos. Baltijos šalys labiausiai nukentėjo nuo ekonominės krizės, tad pavyko įtikinti, kad paramos lubos būtų aukštesnės nei kitoms šalims”, – sakė prezidentės patarėja.

 

Š½emdirbiams parama didės

Sanglaudos parama mūsų šaliai auga 1 milijardu litų, palyginti su 2007-2013 metų laikotarpiu. Tuo tarpu paramos žemės ūkiui eilutė buvo kerpama visoms Bendrijos šalims, nepriklausomai nuo to, kokia joms buvo krizės įtaka. Tačiau pasiektas susitarimas, kad Baltijos šalys turėtų artėti prie ES išmokų žemdirbiams vidurkio. Manoma, kad 2020 metų išmokos jau priartės iki 75 proc. ES vidurkio. Dabar jis siekia 53 proc. ES vidurkio. „Taigi Baltijos šalims pavyko išsiderėti, kad išmokos žemdirbiams ne mažėtų, o didėtų”, – pabrėžė J.Neliupšienė. 676 litai už hektarą – tokia planuojama išmokų riba mūsų šalies ūkininkams. Išmokos kasmet didės tolygiai. Kalbant apie partnerius derybose, patarėja akcentavo, kad Baltijos šalių interesai sutampa su Š iaurės šalių interesais. „Prieš svarbias derybas šešių Baltijos ir Š iaurės šalių derybininkai susitinka ir tariasi, kas ko ketina siekti, apsitaria bendrus veiksmus”, – atskleidė J.Neliupšienė. Prieš pastarąsias derybas dėl naujos finansinės perspektyvos taip pat buvo panašus susitikimas. Beje, Baltijos šalių „išskirtinumas” derantis dėl paramos atsirado pirmininkaujant būtent Danijai. „Taigi Š iaurės šalių indėlis buvo didelis, siekiant interesų Baltijos šalims”, – pabrėžė J.Neliupšienė. Tai, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymui nėra numatytas galutinis finansavimo terminas, patarėja vadina Lietuvos derybininkų laimėjimu. Nepanaudotas lėšas bus galima „perkelti” į dar vėlesnį septynmetį.

 

Parlamentarai džiūgauja dėl Lietuvos

Prieš derybas su Europos Parlamentu dėl finansinės perspektyvos, prezidentės patarėja neslėpė, kad šįkart bus sunkiau nei anksčiau. Juk teks derėtis dėl to, kaip ir kam bus leidžiami pinigai. Parlamentas biudžeto projektą gali drąsiai vetuoti. Europos parlamento narė Laima Andrikienė pastebėjo, kad parlamentas ne kartą išreiškė poziciją – biudžetas turi nemažėti. „Manau, kad bus daug ginčų. Juk ES šalių vadovai susitarė dėl mažesnio biudžeto. Kitas dalykas – išmokos ūkininkams. Mūsų manymu, jos turėtų didėti Baltijos šalių žemdirbiams. Tačiau jos mažėja didžiosioms valstybėms, o šių atstovai guls kryžiumi prieš tokį sprendimą”, – pasakojo L.Andrikienė. Ji taip pat džiaugiasi naujiena, kad Lietuvai bus skirtas didesnis finansavimas nei besibaigiančiame laikotarpyje. „Tačiau labai noriu sužinoti, kam bus skirti tiek papildomi 4 milijardai litų”, – sakė ji. Europarlamentarė teigė važinėjanti po Lietuvą ir susitikinėjanti su atsakingų institucijų atstovais, drauge bandanti išsiaiškinti, kam būtų skiriama papildoma parama. Beje, ji sakė, kad mažės ir Europos Parlamento biudžetas kitoje perspektyvoje. Pavyzdžiui mažinamos kelionių išlaidos, dienpinigiai, iš verslo klasės lėktuvuose europarlamentarai raginami persėsti į ekonominę. „Tai patinka ne visiems, bet diržus reikia veržtis kolektyviai”, – sakė europarlamentarė.

Kita europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sakė, kad jos socialistų frakcija supranta taupymo poreikio svarbumą. „Tačiau jis neturi žlugdyti Europos konkurencingumo, naujų darbo vietų kūrimo”, – sakė V.Blinkevičiūtė. Taigi kompromisas, pasak jos, turės būtų surastas tarp visų institucijų. Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis žadėjo pritarti biudžeto projektui, tačiau nebuvo tikras dėl to, kokia pozicija yra jo frakcijoje, kurioje daugiausiai yra britų. „Britai nėra patenkinti dabartine Europos Sąjunga, norėtų keisti tvarką. Iš daliems jiems pritariu”, – teigė V.Tomaševskis.

Plačiau – klausykite radijo laidą.

 

Prie laidos finansavimo prisideda .

http://www.facebook.com/EuroposKlubas

kalbėk: [email protected]