„Europos klubas“: pienininkų ašarų daugiau nei uždirbto pelno

Pienininkų ašarų – daugiau nei uždirbto pelno

Rusijos embargas pieno produkcijai paveikė Lietuvos ir kitų ES šalių gamintojus ir perdirbėjus. Todėl šie suskubo prašyti kompensacijų Briuselyje. ES buvo maloninga ir nusprendė skirti kompensacijas Baltijos šalių pienininkams. Perdirbėjams tik sumažėjo pelnai, o labiausiai nukentėjo gamintojai.

Pardavimai bei išaugo

Bronis Ropė

Bronis Ropė

Nepaisant Rusijos embargo pieno produktams, šiais metais Lietuvoje išaugo žaliavinio pieno supirkimas bei pardavimas. Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje iš pieno gamintojų iš viso supirkta 7,7 proc. daugiau žalio natūralaus pieno nei pernai tuo pačiu metu, o vidutinė supirkimo kaina sumažėjo 7,5 proc. iki 984,28 lito už toną (be PVM). Iš ūkininkų ir šeimos ūkių pieno supirkta 7,4 proc. daugiau nei pernai sausio-spalio mėnesiais, o vidutinė kaina sumažėjo beveik dešimtadaliu, iki 914 litų už toną pieno. Tuo metu žemės ūkio bendrovės sugebėjo išlaikyti kainą beveik nepakitusią – ji nukrito tik 2,6 proc. Pieno perdirbėjai matyt negali skųstis rinkomis, nes pieno Lietuvoje jiems neužtenka – iš kitų Europos Sąjungos šalių per šių metų sausį-spalį supirko 380 tūkst. tonų pieno arba beveik dešimtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Ir pirkta brangiau nei Lietuvoje – vidutiniškai po 1151 litą.

Sunkiausia – melžėjams

Perdirbėjai, nors ir garsiai skundžiasi, tačiau nuostolių neturi. Pavyzdžiui, „Vilkyškių pieninės“ pelnas šiemet nors ir smuko du kartus tačiau uždirbta beveik 5 milijonai litų. O pajamos net išaugo, palyginti su pernai. Tiesa, trečiąjį ketvirtį dėl Rusijos embargo ir mažesnių kainų, kurių niekas mūsų parduotuvėse nepastebėjo, smuko 19 proc. Tačiau jos vis tiek išliko didesnės nei iki embargo, nes pirmus du metų ketvirčius augo 22 proc.. Pieno gamintojai, taigi tie, kurie melžia karves, nukentėjo labiausiai, sako europarlamentaras Valstiečių frakcijos atstovas Bronis Ropė. „Europos Klubui“ jis sakė, kad ilgai įrodinėta Europos Komisijai, kad Baltijos šalių pieno gamintojai dėl Rusijos embargo iš tiesų nukentėjo labiausiai ES. „Supirkimo kainos nukrito žemiau nei ES vidurkis, todėl ir nuspręsta kompensuoti“, – sakė B.Ropė. Tiesa, yra spekuliacijų šioje srityje, nes gyventojai taip ir nepajuto, kad pieno produktai atpigo, nors pieno supirkimo kainos nugarmėjo žemyn.

Lietuvai parama – didžiausia

Iš viso Baltijos šalių pienininkams skirta 28 mln eurų, o pusė šios sumos atiteko Lietuvos gamintojams. 6,9 milijonų eurų bus skirta Estijos, 7,7 mln. Latvijos ir net 14,1 milijonų Lietuvos pieno gamintojams. Pasak B.Ropės, parama turi būti padalinta skaidriai ir garbingai, kad ją gautų tie, kurie labiausiai ir nukentėjo, kad nebūtų iškreipta rinka. Parama, pasak jo, turi atitekti tiems, kurie melžia karves, taigi gamintojams. Perdirbėjai dirba įprastu režimu, sakė jis, dar nėra ženklų, kad jie pradėtų dirbti nuostolingai.

Jei parama ūkininkams siektų 10 centų už litrą pieno, tai būtu neblogai, mano europarlamentaras. Kainos, pasak jo, krito apie trečdalį. Tad 10 centų šiek tiek padėtų gamintojams bent iš dalies padengti praradimus už antrą pusmetį. Žiemą, beje, supirkimo kainos paprastai kyla, tad Lietuva čia ne išimtis. Tuo tarpu perdirbėjai savo nuostolius pasidengė sumažindami pieno supirkimo kainas, sakė B.Ropė. Be to, ir ši grandinės dalis gavo paramos: privačių sandėlių kompensavimas, intervenciniai pirkimai ir panašiai. „Niekas negali sakyti, kad jų niekas neparėmė“, – mano Lietuvos atstovas Europarlamente. Perdirbėjai žvalgosi naujų rinkų, ta tema rengiamos konferencijos Briuselyje. Beje, intervenciniai pirkimai vis tik nėra didžiausias gelbėjimo ratas, bet iš dalies padengia praradimus Rusijoje. „Pienas ir toliau superkamas bei perdirbamas. Tik pelnai mažesni nei pernai“, – pastebėjo B.Ropė. Beje, į ES kompensacijas pretendavo ir Suomijos pienininkai, tačiau šie negavo, nes supirkimo kainos toje šalyje yra dar didesnės nei ES vidurkis. Tuo tarpu Baltijos šalių europarlamentarai pasistengė rinkdami parašus dėl kompensacijos. „Europa išlieka solidari. Jei kas nors atsitiks kitoje vietoje, vėl padės. Tai labai svarbu“, – pastebėjo pašnekovas

Tebeieško naujų rinkų

Pieno stiklineTiesa, kas laukia kitais metais, neaišku. Ar pienininkai suras naujas rinkas, turės kuo pakeisti Rusiją ar teks susitaikyti su mažesniais pelnais, o gal net nuostoliais? Be to, naikinamos pieno kvotos. „Iš tiesų kitais metais daug klausimų. Kitais metais Europos Komisijai irgi gali tekti padėti įvairioms šalims pieno klausimu“, – mano B.Ropė. Siekiant sušvelninti Rusijos embargo pasekmes Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams, šiems ir toliau tiesiama pagalbos ranka: priimamos paraiškos iš įmonių dėl sviesto ir lieso pieno miltelių privataus sandėliavimo. Nuo spalio 16 d. pradėtos mokėti avansinės Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos už pieną, už deklaruotus plotus ir už pirmuosius 30 hektarų. Taip pat ieškoma ir kitų priemonių. Iki rugpjūtį paskelbto embargo Rusijos rinka buvo svarbi eksporto rinka ES gaminamam sviestui ir sūriui. Beveik trečdalis ES sūrio eksporto buvo skirta Rusijos rinkai (2,6 proc. visos ES produkcijos). Viso sviesto eksporto taip pat keliaudavo į Rusiją. Per kelis embargo mėnesius ES gamintojai perėjo nuo sūrių gamybos prie sviesto ir pieno miltelių, ir pradėjo ruoštis pavasario bumui. Nors embargas galioja ir šiems produktams, tačiau jiems taikomi ES pagalbos mechanizmai, pavyzdžiui jau minėti intervenciniai pirkimai ar parama produkcijos saugojimui.

Latviai neverkia

Na, o mūsų kaimynai latviai pernelyg neverkia. 67 proc. Latvijos verslininkų sako, kad jų verslas nenukentėjo dėl Rusijos embargo ES produkcijai, 22 procentai jautė šiokį tokį poveikį ir tik 8 procentai patyrė rimtų problemų. Dar 1 procentas latvių teigia, kad embargas turėjo netgi teigiamą poveikį, skelbia „Citadele“ banko atliktas tyrimas. Tyrimo duomenys rodo, kad mažiausią žalą patyrė smulkusis verslas – 33 proc. mažų kompanijų sako patyrę neigiamą įtaką, 8 proc. turėjo rimtų problemų ir 25 procentams poveikis buvo minimalus. 74 procentai stambių kompanijų nepajautė jokio poveikio, 14 proc. turėjo nedidelių problemų, o 3 procentai jautė didelę neigiamą įtaką. 6 procentai pajuto teigiamą poveikį. Pagal sektorius didžiausią poveikį pajautė Latvijos mažmeninės prekybos sektorius, o gamintojams žala buvo mažiausia.

„Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. , 15.10 val., 19.10 val. . Laida kartojama šeštadienį 10.10 val.

„Europos klubą“ transliuoja ir „Geras FM“ bei „Tauragės radijas“.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Komentarai

komentarai(-ų)