„Europos klubas“ – po iššūkių penkmečio laukia nauji išbandymai

Po iššūkių penkmečio laukia nauji išbandymai

Jau šį mėnesį ES šalyse bus renkamas 751 europarlamentaras. Lietuvoje renkamų europarlamentarų skaičius kaskart mažėja, ir dabar jų bus vienu mažiau nei praėjusiuose rinkimuose. Dabar rinksime 11 atstovų.

Thumbnails Presskit pages Ne tą pačią dieną

 Daugelyje šalių rinkimai į Europos Parlamentą vyksta gegužės 25 dieną, kaip ir Lietuvoje. Tik Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir Čekijoje rinkimai vyksta kitomis dienomis. Beje, skiriasi ne tik balsavimo diena, bet amžiaus cenzas, kada gali ateiti piliečiai prie urnų. Pavyzdžiui, pietinėse Europos šalyse balsuoti galima tik nuo 25 metų amžiaus. Kitur balsuoti gali jaunesni, Lietuvoje tai galima daryti sulaukus 18 metų.

Lietuvoje į Europos Parlamentą taiko dešimt partijų, žinoma, ne visų partijų narius išvysime Europarlamente. Be to, rinkimų rezultatai priklausys ir nuo rinkėjų aktyvumo, pavyzdžiui, jei prie balsadėžių ateis mažiau piliečių, didelis šansas, kad vėl bus išrinktas lenkų mažumų atstovas Valdemaras Tomaševskis. Socialdemokratams apklausos rodo, kad jie gali tikėtis penkių vietų iš 11, o tai būtų jiems šuolis į priekį, nes dabar turi tris atstovus. Po dvi vietas apklausų rezultatai žada konservatoriams bei partijai „Tvarka ir teisingumas“. Konservatorių Europos Parlamente tokiu atveju sumažėtų, o „tvarkiečių“ liktų tas pats skaičius. Po vieną vietą žadama Darbo partijai, kuri tiek pat dabar ir turi, bei Liberalų sąjūdžiui, kuris irgi dabar turi tiek pat – Leonidą Donskį. Apklausų rezultatai prognozuoja, kad lenkų atstovai nepateks, taigi Valdemaras Tomaševskis gali jau nebūti europarlamentaru.

 Iššūkių kupinas penkmetis

Europarlamentaras Leonidas Donskis

Europarlamentaras Leonidas Donskis

 Kai kurie dabartiniai europarlamentarai jau žada nekandidatuoti dar vienai kadencijai – tai Vytautas Landsbergis ir Justas Paleckis. L.Donskis taip pat jau nebus europarlamentaru. Kalbėdamas apie besibaigiančią kadenciją, jis išskyrė Rytų partnerystės procesą, davusį impulsą judėjimams Ukrainoje. „Tai buvo prasminga programa, davusi impulsą Moldovai, Gruzijai, o Europos Parlamentas paskelbė savo fundamentalią orientaciją į pilietį“, – sakė jis. Pirmininkavimo etape, jo manymu, Lietuva iš naujokių perėjo į brandžias ES nares. Nors pačioje ES pastarąjį penkmetį užklupo sisteminė krizė, Lietuva išsikapstė puikiai. O Pietų Europoje situacija – iššūkis ES. Dramatiškas penkmetis, pasak L.Donskio, Europai parodė, kad viskas gali sugriūti it kortų namelis, niekam apie tai neįspėjus, be to, atsiranda nauji nestabilumo taškai, pavyzdžiui, Rusija. „Šiandien ES palaikoma Rytų, dar Vidurio Europoje. Didžiausias skepticizmas ateina iš Vakarų“, – įsitikinęs europarlamentaras. Todėl ES viltis – Rytų Europa.

 Euroskeptikai ateis į valdžią

 Tai, kad bus nemažai pokyčių ir pačiame Europos Parlamente po rinkimų, niekas neabejoja. Europos liaudies partijai dabar priklauso 265 vietos.  Antri buvo socialdemokratai su 184 vietomis,  treti liberalai, turėję šimtu mažiau atstovų. Kitos frakcijos turėjo gerokai mažiau narių. Taigi balsuojant svarbiausiais klausimais nebuvo sudėtinga, jei dvi didžiausios frakcijos palaikydavo pasiūlymą. Tačiau po ateinančių rinkimų situacija keisis. Konservatoriams žadama 213 vietų arba šiek tiek mažiau, tuo tarpu socialdemokratams prognozuojama daugiau vietų nei dabar – 208. Sumažės ir liberalų. Bet atsiras apie šimtas naujokų, nors nežinia, kokioms politinėms jėgoms jos priklausys, kokių vertybių laikysis. L.Donskis neabejoja, kad Europos Parlamento laukia tikras iššūkis. Daug balsų gaus euroskeptikai, mano jis, o jiems suvaldyti reikės didelių pastangų iš tradicinių didžiųjų frakcijų. Antras iššūkis – Rusija, prieš kurią reikės telktis visai Europai, ne tik NATO aljansui. „Naujame Europos Parlamente bus daug žanrų: ir tragikomedijos, ir vodevilio, ir farso“, – sakė jis.

L.Donskis jau nekandidatuos naujai kadencijai. Jis teigė mylintis savo profesiją, todėl grįžta prie akademinio darbo. „Esu dar per jaunas kaip akademinis žmogus, kaip profesorius, kad save nurašyčiau į ramų pensininką, kuris gyvena Briuselyje ir Strasbūre dirba“, – pasakojo jis. Todėl jis renkasi darbą su jaunimu, nori toliau rašyti knygas, kita vertus, pats prisipažįsta, kad nepriklauso Lietuvos politinei sistemai, nepriklauso jokiai partijai.

 Pinigai domina visus

 Europarlamentaro alga jau apipinta legendomis. Iš tiesų ji siekia 30 tūkstančių neatskaičius mokesčių. O išeinantiems dar priklauso solidžios kompensacijos. L.Donskis tikino, kad jis nesidomėjo jų dydžiu, nežinojo, ar tokios iš viso yra. „Aš buvau gerai apmokamas profesorius Lietuvoje, dirbau JAV, kur taip pat man mokėjo gerai. Ne avantiūrizmas ir noras pasipinigauti mane atvarė į šią instituciją, o kiti motyvai“, – teigė jis.

L. Donskis mano, kad ir Europarlamente yra ką kritikuoti dėl išlaidavimo, reprezentacinių išlaidų. Tuo tarpu eurokomisarų atlyginimus jis pavadino astronominiais. Pašnekovas neabejoja, kas europarlamentarų darbas yra sunkesnis nei Europos Komisijos žmonių. Daugiau įtampos, nežinomybės, dažni skraidymai ir tikrai mažiau prabangos nei Europos Komisijos valdininkai – taip palygino europarlamentarus su biurokratais pašnekovas.

Kas labiausiai įsiminė L. Donskiui? Šiandien jis džiaugiasi, kad jo pastangų dėka buvo paleista keletas Kazachstano žurnalistų iš kalėjimo. Lietuvis taip pat darė viską, kad būtų paleistas ir Michailas Chodorkovskis. O taip pat įsiminė ir pirmininkavimo metu įvykę renginiai, pavieniai minėjimai, koncertai, pavyzdžiui, L. Donskio organizuotas Česlovo Milošo šimto metų paminėjimas.

 Nuvylė cinizmas

O kas labiausiai nuvylė? Ciniškas požiūris į Europos Parlamentą, sako L.Donskis. Jam susidarė įspūdis, kad „į šiuos rūmus lengvai ateinama, bet lengvai ir pabėgama, vis tik gavus ministro postą“, ir tai žinomą akademiką labai stebina. Todėl jei gauni mandatą, turi įsipareigoti, nes tai pagarba piliečiams, mano jis. „Mane nustebino lengvabūdiškumas. Ilgai maniau, kad politikai kalami prie kryžiaus ir plakami be pagrindo. Pasirodo, yra už ką“, – sakė jis. L.Donskį liūdino ir kai kurių šalių pragmatizmas, ypač kai susidūrė su Rusijos agresija, kai kurie politikai kritikavo agresorių, tačiau kartu užsiėmė ir rusiškų firmų lobizmu.

„Šiuo rūmuose absoliuti dauguma yra cinikai. Tik saujelė yra dorų, aukštos moralės žmonių, nuostabių politikų, bet šioje gyvenimo šventėje jie yra mažuma. Dominuoja pragmatikai, instrumentalistai ir cinikai“, – teigė europarlamentaras, pridūręs, kad čia „prisižiūrėjo dumblo iki soties“. Tad ne viskas yra blogai Lietuvoje, ir ne viskas yra gerai čia, apibendrino vėl dėstytojauti pradėsiantis aktyvus visuomenės veikėjas.

Jis teigė nenorintis prognozuoti, kaip pasirodys liberalai artėjančiuose rinkimuose, tačiau mano, kad ši politinė, trokšdama būti įtakingesnės, kartais „susideda su bet kuo, o po to gailisi“. Tad jis nenustebtų, jei vietų liberalai šiuose Europos Parlamento rinkimuose iškovotų mažiau, juolab, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje liberalai nusilpo.

Pirmieji rinkimai į Europos Parlamentą įvyko 1979 metais, iki tol juos skyrė ES šalių parlamentai. O po artėjančių rinkimų laimėtojai susirinks jau į gerokai praplėstų galių Europos Parlamentą.

„Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Komentarai

komentarai(-ų)