Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Po revoliucijos – naujo kelio paieškos
Nors Maidano pergalės šūksniai jau nutilo, tačiau pasaulio dėmesys prie Ukrainos tebėra prikaustytas. Ir panašu, kad dar ilgai šios šalies vardas neišnyks iš pirmųjų puslapių. Slapstosi ne tik buvęs šalies vadovas Viktoras Janukovičius, kuriam paskelbta paieška, bet ir visa buvusi šalies politikos ir teisėtvarkos grietinėlė, o po jų tuščius namus vaikšto kone visi norintys. Specialusis „Berkut“ padalinys, ant kurio krinta kaltinimai šaudžius į žmones, išformuojamas, o Kryme žiebiasi naujas konfliktas, kurį kursto ir Rusija. Tuo tarpu Kijeve suformuo nauja Vyriausybė, o kiekvienas žingsnis derinamas su Maidanu, kuris įgijo didžiausią politinį svorį. Nors Vyriausybės sudėtį dar turės patvirtinti Parlamentas, tačiau manoma, kad jis nesipriešins Maidano palaiminimui. Be to, naujos Vyriausybės reikia kuo skubiau, nes tarptautiniai donorai, pažadėję paramą, laukia, su kuo bus galima derėtis dėl paramos. ES atstovė Catherine Ashton jau pažadėjo naujiems Ukrainos lyderiams tarptautinę pagalbą, įskaitant finansinę paramą.
Jau negali laukti
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius „Europos klubui“ sakė, jog kol kas nėra konkrečių skaičių nei iš vienos, nei iš kitos pusės. Tiesa, Ukraina jau paskelbė, kokios pagalbos jai reikės per artimiausius dvejus metus – 35 milijardų litų. „Ukrainiečiai jau negali laukti, jie turi netrukus gauti paramą“, – pastebėjo ministras. Kai kurios ES šalys savarankiškai pasiūlė paramą, taip pat ir JAV. Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas pareiškė, kad ES parama turėtų siekti 20 milijardų eurų. Šis skaičius nėra naujas, sako europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Sutartyje, kurią atsisakė Vilniuje pasirašyti dabar ieškomas V.Janukovičius, taip pat sukosi panaši paramos suma. Rusija taip par žadėjo 15 milijardų eurų paramą, tačiau per Ukrainos įvykius atidėjo antrojo pagalbos paketo įsigaliojimą. Pasak Z.Balčyčio, normalu, kad donorai reikalauja, jog būtų suformuota Vyriausybė, nes ekonominėms reformoms skirti pinigai turi būti panaudoti pagal paskirtį, ir tam turetų būti paskirti atsakingi asmenys. Todėl reikalinga Vyriausybė, kuri pasirašytų po įsipareigojimais valstybės vardu. „Reformos buvusiai valdžiai ir nebuvo reikalingos, nes reformų pagrindinis tikslas yra sumažinti korupciją, vykdyti skaidrius konkursus, bet jiems tai buvo nepriimtina“, – sakė Z.Balčytis. Jo manymu, Ukrainai atsirado puiki proga išrinkti tokią vyriausybę, kurioje būtų jaunesni, politinės praeities neturintys aktyvistai, o verslui nustatyti vienodas sąlygas. Tačiau Ukrainos kol kas laukia dideli ekonominiai iššūkiai, baigiasi sutartis su „Gazprom“ dėln senos kainos, o LNG terminalą ukrainiečiai, regis, jau nori laidoti. Bent jau taip išsireiškė laikinasi pareigas einantis energetikos ministras. Tačiau šaliai, pasak europarlamentaro, vis tiek reikės rasti alternatyvą, ir prie LNG terminalo statybos greičiausiai bus grįžta. O dabar Ukrainai reikės pasukti galvą, kaip įvykdyti kreditorių reikalavimus. Pasak Z.Balčyčio, šaliai teks padaryti nemažai pertvarkų. Lietuvos verslui taip pat atsivers naujos galimybės.
Sankcijų dar nepamiršo
Įvykiams Ukrainoje rutuliojantis greičiau nei įmanoma reaguoti, daugelis jau pamiršo apie ES žadėtas sankcijas kai kuriems pareigūnams. O dabar poreikis vėl randasi. Buvę Ukrainos vadovai, jiems lojalūs oligarchai pabėgo iš Ukrainos, pavyzdžiui, dalis rėmėjų atskrido į Didžiąją Britaniją, čia taip pat jų yra sąskaitos. Tačiau daugiausiai kapitalo, kaip manoma, sukaupta Austrijoje. Tad sankcijos, kad ir pavėluotos, būtų reikalingos. Ir tai būtų ženklas ateičiai. Kur dingo sankcijų sąrašai, klausėme Europos Parlamento pirmininko patarėjo Arnoldo Pranckevičiaus. „Europos klubui“ jis sakė, kad sąrašas jau buvo paruoštas, ir valstybės narės turėtų šią savaitę apsispręsti, ar tam pritarti. „Tikrai tikiuosi, kad jos tą padarys“, – sakė patarėjas. Tiesa, regis, čia irgi yra nesutarimų. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija, į kurią atskrido daug buvusių V.Janukovyčiaus rėmėjų, atsargiai žiūri į sankcijas. Europos Parlamentas rezoliucija prašys ES šalių, kad jos paliktų galioti sankcijų įvedimą. „Pasikeitus situacijai kai kuriems žmonėms pradeda kilti abejonės, ar beverta priimti sankcijas, ypač kai jos buvo prevencinio pobūdžio“, – sakė A.Pranckevičius. Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius irgi nežino tiksliai, ar bus sankcijos. Bet jei bent kuri šalis blokuos, tai sąrašas bus menkesnis.
J.Tymošenkos politinė ateitis – neaiški
Julijos Tymošenko paleidimas iš kalėjimo ir jos ugninga kalba Maidane turėjo būti naujos Ukrainos epochos pradžia. Tačiau panašu, kad Maidanas, nors ir džiaugiasi jos paleidimu, nenorėtų jos matyti valdžioje. Tai nedviprasmiškai įspėjo ir Maidano lyderiai, pasiūlę gražiuoju jai atsisakyti idėjos kandidatuoti į prezidentus ar siekti posto Vyriausybėje. Maidanas jai pasiūlė dirbti parlamente Ukrainos labui, tačiau kol kas nežinoma, ką apie tai galvoja pati J.Tymošenko, ketinanti skristi gydytis į Vokietiją. Tačiau jos praeitis, oligarchės šleifas ir politologų perspėjimai, kad Kremlius džiūgautų, jei Ukraina jai leistų tapti valdančiųjų atstove, rodo, kad Ukrainos „motinos“ politinis likimas iš režimo išsivadavusioje šalyje nėra aiškus. Pasak A.Pranckevičiaus, kuris matė jos ugningą kalbą Maidane, žmonės džiaugiasi jos išlaisvinimu, tačiau nemažai yra tokių, kurie yra skeptiškos nuomonės apie ją. „Žmonės nori naujų veidų ir nenori sugrįžti į praeitį“, – perteikė nuomonę Europos parlamento pirmininko patarėjas. Buvo pasirodę žinių, kad ji paskelbė sieksianti kandidatuoti į prezidento postą, tačiau A.Pranckevičius sako, kad tai neteisinga informacija. „Ji pati dar nėra pareiškusi apie savo politinę ateitį“, – sakė jis. Arsenijus Jaceniukas, būsimasis premjeras, bei kiti lyderiai Europos Parlamento delegacijai nušvietė padėtį ižde ir visoje šalies ekonomikoje. O situacija iš tiesų yra gąsdinanti. Dingę pinigai iš biudžeto, katastrofiška situacija ekonomikoje – tai, kas Ukrainoje yra šiandien. „Skubi parama Ukrainai yra gyvybiškai svarbi“, – sakė pašnekovas. Ukraina jau žada greitai pasirašyti ir Asociacijos su ES sutartį, tad ar jau galima kalbėti apie būsimą šalies narystę ES? Pasak A.Pranckevičiaus, Ukrainos naujieji lyderiai kalba ne tik apie paramą, asociacijos sutartį, bet ir apie tai, kad Europa turi suteikti Ukrainai ES narystės perspektyvą. „Todėl labai svarbu ES nepavesti tų žmonių ir suteikti tą perspektyvą. Europos Parlamentas tą iniciatyvą palaiko“, – sakė jis. Tuo tarpu L.Linkevičius atsargesnis. Nors Europinė perspektyva svarbi ir kai kurioms kitoms buvusios Sovietų Sąjungos šalims.
