Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Prieš naujų sankcijų porciją – pauzė
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikisi, kad naujos sankcijos Rusijai bus pradėtos taikyti pačiu artimiausiu metu, nors Europa neskuba. Tuo tarpu Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas priminė, kad Krymo statusas dabar tapo našus į tokį, kokį po antrojo pasaulinio karo turėjo ką tik okupuotos Baltijos valstybės.
Dėl sankcijų – skirtinga nuomonė
Nors Europa sutarė dėl pačių sankcijų, terminas kol kas nukeltas. Pranešama, kad tam pasipriešino kelios ES šalys, tarp jų ir Suomija. Ši įvardijama kaip labiausiai pažeidžiama ES šalis dujų tiekimo prasme. Jei „Gazprom“ staiga nutrauktų dujų tiekimą ES, greičiausiai neigiamą poveikį pajustų Suomija – jau po mėnesio. Nes ši Šiaurės Europos šalis neturi nei saugyklų, nei terminalo, per kurį būtų galima atsigabenti dujas laivu.
Tuo tarpu Ukrainoje keičiamasi karo belaisviais. Nuo paliaubų pradžios jau žuvo mažiausiai penki Ukrainos kariai ir kelios dešimtys sužeistų. Nors JAV jau spėjo pareikšti, kad paliaubų Ukrainoje iš esmės laikomasi. Jei situacija pablogėtų, galima būtų skelbti naujas sankcijas. Eina kalba apie sankcijų išplėtimą Rusijos energetikos ir finansų sektoriams. Be to, anksčiau priimtų sankcijų atšaukimas taip pat yra galimas, jei abi šalys Ukrainoje laikysis paliaubų. Kaip „Europos klubui“ sakė ministras L. Linkevičius, tikėtina, kad naujos sankcijos visgi bus įvestos. „Sutarta dėl sankcijų paketo, bet atidėta jų įgyvendinimo pradžia. Priežastis – kai kurios šalys tikisi, kad tai padės išsaugoti trapias paliaubas“, – sakė jis. Todėl esą ir buvo uždelsta su naujų sankcijų taikymo pradžia.
Naujas smūgis energetikos įmonėms
L. Linkevičius tikisi, kad artimiausiu metu pavyks paskelbti sankcijas. Šios neleistų Rusijos energetikos ir finansų įmonėms gauti lėšų ES. Tai būtų didelis smūgis Rusijos naftos gigantui „Rosneft“, kuriam vadovauja V.Putino bendražygis Igoris Sečinas. Suvaržymai taip pat taikomi magistralinių Rusijos naftotiekių monopolininkei „Transneft“, taip pat išplėstas sąrašas asmenų, kuriems suvaržoma laisvė keliauti. Juodajame sąraše yra pareigūnai, kurie prisidėjo prie krizės Ukrainoje arba atliekų vaidmenį formuojant Kremliaus politiką.
Tuo tarpu Europos Parlamentu Užsienio reikalų komitetas patvirtino ir pasiuntė galutiniam ratifikavimui į plenarinę salę Ukrainos ir ES Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį. Ji turėtų būti palaiminta kitą savaitę Strasbūre. Tai reikštų, kad Ukrainos europinė kryptis gerokai pasistūmėjo į priekį.
Ir griežti, ir pragmatiški
Kaip sakė Europos Parlamento delegacijos su Ukraina atstovas Algirdas Saudargas, dabar jau ir sankcijos visai kitokios nei tos, apie kurias buvo kalbėta prieš pusmetį. „Pozicijos smarkiai pasikeitusios, sugriežtėjusios Rusijos atžvilgiu“, – pastebėjo jis. Tuo tarpu dėl Ukrainos diskutuojama, kokia parama tinkamiausia – ginklais, patirtimi, degalais, humanitarinė ar kitokia. Rusija veikia visais frontais, todėl A.Saudargas neabejoja, kad bus bandoma visais būdais blokuoti sutarties ratifikavimą. Tai nebūtų nieko naujo, nes Rusija europiniam Ukrainos keliui prieštaravo visada, todėl tai neturėtų stebinti tarptautinės bendruomenės. „Visuomenėje Rusija palankumą greičiau prarado nei gavo. O Vyriausybės imasi pragmatinės politikos“, – sakė europarlamentaras. Ir pateikė pavyzdį – Prancūzijos pagaminti laivai „Mistral“, kurie kol kas Rusijos nepasieks. Tačiau Prancūzija dėl to esą nukentės. Tuo tarpu dėl Asociacijos su Ukraina ratifikavimo, pasak lietuvio, daugiau lemia visuomenės nuomonė. „Ji yra blaivesnė Rusijos atžvilgiu nei buvo anksčiau“, – pastebi europarlamentaras.
Tuo tarpu sankcijos nutaikytos ne prieš Rusiją, o prieš artimiausią V.Putino aplinką, sako A.Saudargas. Tuo tarpu karinis įsikišimas nesvarstomas, pridūrė jis. Deja, Rusijos ir Vakarų priešprieša į šešėlį patraukė kai kuriuos nesenus įvykius, pavyzdžiui, Krymo okupaciją, apie kurią jau niekas nekalba. „Krymo statusas tapo panašus į tą, kokį turėjo Baltijos šalys po antrojo pasaulinio karo, kai tapo okupuotos. Tuo metu irgi jau niekas nesiruošė persvarstyti statuso, nors nepripažinimo politika ir buvo deklaruojama“, – palygino pašnekovas. Tačiau per pusšimtį metų situacija taip ir nepasikeitė, kol pačios šalys pakilo į kovą už savo nepriklausomybę. Tuo tarpu rusams to negana – jiems reikia specialaus statuso Luhansko ir Donecko srityje, sausumos kelio iki Krymo ir panašiai. Todėl veikiausiai jie iki galo spaus Ukrainą, o paliaubos bus laikinos, tad tikėtis, kad Rusija liausis rodyti agresija, yra naivu, mano A. Saudargas.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. , 15.10 val., 19.10 val. . Laida kartojama šeštadienį 10.10 val.
„Europos klubą” transliuoja ir „Geras FM” bei „Tauragės radijas”.
Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.
