„Europos klubas“ – referendumas Ukrainoje neteisėtas

Referendumas Ukrainoje neteisėtas

Referednum krym neUkraina neturi tapti siena tarp kaimynų, kurie nesikalba. Tai pareiškę europarlamentarai Strasbūre priėmė iki šiol griežčiausią rezoliuciją, smerkiančią Rusijos veiksmus.Europos Parlamento rezoliucijoje pranešama apie Ukrainai skiriamą 11 mlrd. eurų paramą ir griežtai smerkiamas Rusijos įsiveržimas į šalį  bei pabrėžiama, kad referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos bus laikomas neteisėtu. Europarlamentarai reikalauja nedelsiant atitraukti Rusijos ginkluotąsias pajėgas į jų nuolatinės dislokacijos vietas ir perspėja, kad jei konfliktas ir toliau bus eskaluojamas, ES imsis veiksmų, kad Rusija būtų pašalinta iš Didžiojo aštuoneto (G-8), Europos Tarybos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO). Taip pat būtų stabdomas Rusijos paraiškos dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje svarstymas.                                      „Europos Parlamentas pripažįsta dabartinę Ukrainos Vyriausybę, kas yra labai svarbu. Nes rusai atsisako su jais sėsti prie derybų stalo, argumentuodami, kad jie kažkokie laukiniai ir nepatikimi“, – pastebėjo Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.                                    Parlamentas taip pat pasmerkė sprendimą neįsileisti į Krymą tarptautinių stebėtojų. Jau sekmadienį Kryme rengiamas referendumas, kuriame bus klausiama, ar jie nori, kad regionas taptų Rusijos dalimi. Bet jau šiandien niekas neabejoja jo rezultatais. Yra liudininkų, mačiusių, kaip referendumo blankai atkeliavo jau sužymėti.                                                                                                        

EP narė. R. Morkūnaitė - Mikulėnienė

EP narė. R. Morkūnaitė – Mikulėnienė

Vakarai jau perspėjo, kad referendumas yra neteisėtas, ir jo rezultatai nebus pripažįstami. Europos Parlamento sesijoje vykusius debatus dėl Ukrainos stebėjo ir buvęs premjeras, dabartinis kandidatas į Ukrainos prezidentus Piotras Poroščenko radijo stočiai „FM99“ sakė, kad galutinio ES atsako į Rusijos agresiją dar nėra. Tai tik pradžia.„Mes dar neturime galutinio atsakymo, nes manome, kad tai dar tik pirma stadija sprendimo, kuris buvo padarytas ES viršūnių taryboje. Mūsų tikslas nėra nubausti Rusiją, mes nenorime nieko blogo nei Rusijos žmonėms, nei Rusijai. Mes tik norime inicijuoti derybas ir sustabdyti referendumą“, – sakė P.Poroščenko. 

Dūmų uždanga agresijai. Taip P.Poroščenko įvardijo Rusijos skubinimą skelbti referendumą Kryme. Jis teigė, kad bandoma surasti kompromisą, kuris nepažeistų teritorinio Ukrainos vientisumo.  Žadama finansinė parama, jo nuomone, yra signalas pačiai Ukrainai, kad ji turi persitvarkyti, pažaboti korupciją, sukurti nepriklausomų teismų sistemą. Tad parama būtų kaip pagalvė visuomenei pereinamuoju laikotarpiu.  Svečias teigė, kad Ukraina sutinka su bet kokiomis kompromiso paieškomis, išskyrus Krymą – jis turi likti Ukrainos sudėtyje. „Visos užsienio pajėgos turi būti išvestos iš Krymo, o visi Juodosios jūros pajėgų kariai turi sugrįžti į bazes“, – sakė jis. Tai, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas pareiškė tvirtą paramą naujajai Ukrainos valdžiai, suteikia viltį taikiam problemos sprendimui. „Niekas pasaulyje nepalaiko Rusijos agresijos“, – sakė svečias.       

ES pasiūlė pagalbos paketą, įtraukiant ir tarptautines institucijas, kuris siekia 11 milijardų eurų. Be to, pasiūlyta palengvinti ES ir Ukrainos prekybos apribojimus, pirmiausia panaikinant muitų mokesčius ukrainietiškoms prekėms, kurios gabenamos į Europą. Tai Ukrainai padės sutaupyti 500 milijonų eurų dar šiais metais. Vėliau turėtų įsigalioti Asociacijos ir Laisvos prekybos sutartį. Kovo 19 dieną ES pasiūlys ir skubią finansinę paramą, vertą vieno milijardo eurų.

 „Manau, kad EP rezoliucija tikrai yra pakankamai griežta ir smerkianti invaziją. Manau, kad Europos bendrija neturi kito pasirinkimo, tik reaguoti itin griežtai“, – sako EP Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės narys Jose Ignacio Salafranca Sanchez-Nerya.

Crisis in Ukraine - Crimea ReferendumEP socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžė, kad nederėtų pamiršti derybų ir sankcijų. „Dabar labai svarbu, kad šalia politinės reakcijos būtų derybos, jeigu jos įmanomos, taip pat tam tikros sankcijos, jeigu jos būtinos, ir trečia, finansinė parama Ukrainai, o ne tik  žodžiai“, – įsitikinusi V. Blinkevičiūtė.

Nors rezoliucijoje perspėjama, kad padėčiai nepagerėjus, Maskvai bus įvestas ginklų embargas, o Ukrainos suverenitetą pažeidusiems Rusijos politikams Europa uždraus keliauti, įšaldys jų turtą ir imsis priemonių prieš Rusijos įmones, dalis parlamentarų politinio pareiškimo rezultatais abejoja.

„Esu tikras, kad po metų ar dvejų Prancūzijos, Vokietijos, Britanijos ar Italijos vyriausybės vėl prabils, kad Rusija yra labai galinga valstybė ir privalome su ja sugyventi draugiškai. Visi pamirš Ukrainą, Krymą ir vėl pabrėš verslo santykius“, – mano EP Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos narys Ryszardas Antoni Legutko.

EP Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad griežtos nuomonės ES yra tik tarp EP narių.

„Kalbos griežtos yra tik tarp EP narių ir iš esmės valstybės, valstybių vadovai, užsienio reikalų ministrai, vykdomoji valdžia turėtų padaryti kur kas daugiau.  Čia atsiskleidžia, kad ES yra ekonominė, politinė sąjunga, bet ne saugumo sąjunga“, – pastebi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Europarlamentaras Ewaldas Stadleris įsitikinęs, kad ES neteisėtai kišasi į šalių vidaus reikalus, esą  bent dabar derėtų leisti Krymui pasirinkti Rusiją ar dar platesnę autonomiją, jei žmonės to norės, antraip subyrės visa šalis. „Mano manymu, ES padarė didžiulę klaidą, įžeidė Ukrainos gyventojus ir Maidane pasirinko ne tą pusę, su kuria reikėjo bendradarbiauti. Šis klaidingas ES elgesys nulemtas paranojiškai rusofobinio požiūrio“, – tvirtina nepriklausomas EP narys iš Austrijos E. Stadleris.

Pirmą rezoliuciją, smerkiančią Rusijos spaudimą Ukrainai, EP priėmė dar praėjusių metų gruodį, o šį mėnesį ES viršūnių susitikime susitarta dėl pirmųjų nuo Šaltojo karo laikų Europos sankcijų Rusijai. Jos turėtų įsigalioti pirmadienį, jei tam pritars Bendrijos užsienio reikalų ministrai.

„Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Komentarai

komentarai(-ų)