Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Rinkėjai Ukrainoje – mobilizuoti, Europoje – pamiršę pareigas
Rinkimai tiek Ukrainoje, tiek ES jau baigėsi, tačiau jų aptarimai dar ilgai netils tiek Rytuose, tiek Vakaruose.
Liberalų sėkmė – staigmena
Lietuvoje antrą kartą iš eilės Lietuvos prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė. Ją pasveikino ES vadovai bei naujai išrinktas Ukrainos prezidentas Petro Porošenko. Pastarasis inauguraciją svarsto surengti neramumų krečiamoje rytinėje šalies dalyje. Tuo tarpu Lietuvoje pergalę D.Grybauskaitei prognozavo daugelis, nors europarlamentaras Zigmantas Balčytis antrame ture surinko 40 procentų balsų. Tuo tarpu Europos Parlamento rinkimuose staigmenų būta ne viena. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas Europos Parlamente dirbs vienoje frakcijoje su liberalų žvaigžde Antanu Guoga ir buvusiu vyriausiuoju derybininku Petru Auštrevičiumi, kurie bus naujokai europarlamente.
Liberalų dviguba pergalė buvo netikėta, todėl partijos lyderiai neslėpė džiaugsmo. „Istoriškai Liberalų sąjūdis pirmą kartą susilaukė apie 188 tūkstančių balsų. Mums, kaip santykinai naujai partijai, tai įspūdingas rezultatas“, — sakė partijos lyderis Eligijus Masiulis. Tuo tarpu Europos Parlamento naujokas A. Guoga žadėjo mokytis, bet tikisi ir kolegos P. Auštrevičiaus pagalbos. Buvęs vyriausiasis derybininkas P. Auštrevičius pastebėjo, kad liberalų ALDE frakcijoje lietuvių bus tiek pat kiek ir vokiečių. Beje, už liberalus Lietuvoje balsavo virš 20 procentų rinkėjų. Tačiau jis nepamiršo pastebėti ir šių metų naujovės – populistinių, euroskeptinių partijų patekimo į europarlamentą.
Vėl grįš prie neliečiamybės
Didžiausia rinkimų nesėkme įvardijami socialdemokratai, kurie ne tik nelaimėjo prezidento rinkimų, bet ir prarado vieną vietą Europos Parlamente. Socialdemokratai Zigmantas Balčytis ir vienintelė išrinkta moteris Vilija Blinkevičiūtė jau atmintinai žino parlamento koridorius. Beje, pastarosios pergalė buvo tokia užtikrinta, kad iškėlė klausimą, jei ji būtų pretendavusi į prezidento postą, nežinia, kaip jie būtų pasibaigę. Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius rezultatus vertino patenkinamai. Pasak jo, karštas savaitgalis galėjo būti nepalankus socialdemokratams, nes daug rinkėjų tiesiog neatėjo dėl puikaus oro ir noro praleisti dieną kitur. Tuo tarpu Z.Balčytis teigė visą dėmesį skyręs prezidento rinkimams. Socialdemokratai atsiliko net nuo konservatorių, tiesa, nežymiai.
Panašu, kad V.Uspaskicho neliečiamybės klausimas vėl bus sprendžiamas Europos Parlamente. Teismas dėl juodosios buhalterijos kol kas nesibaigė. Tačiau tapęs europarlamentaru jis įgis teisinę neliečiamybę, kuri kartą jau buvo atimta. Tiesa, šįkart į europarlamentą nepateko vienas didžiausių jo gynėjų Grehamas Wotsonas.
Tuo tarpu konservatorių lyderis Andrius Kubilius džiaugiasi sėkme rinkimuose, tiesa, kai kurie apžvalgininkai tuo stebisi, nes ši partija prarado vietų europarlamente. Į pirmąją vietą išreitinguotas Gabrielius Landsbergis teigė tikėjęsis, kad pačioje rinkimų kampanijos pradžioje sulauks kritikos, tačiau, pasak jo, rezultatai rodo, kad tam pagrindo nebuvo. Jaunajam konservatoriui susigaudyti parlamente greičiausiai padės ten vėl patekęs partietis Algirdas Saudargas.
Moterų – mažiau
Tiesa, į europarlamentą nepateko dvi moterys – Laima Andrikienė ir Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė. Jos, regis, nepriekaištingai dirbo savo darbą ir buvo vienos aktyviausių Europos Parlamente.
Beje, po rinkimų A.Kubilius užsiminė apie naujos koalicijos galimybę Lietuvoje.
Dar viena staigmena Europos Parlamente – Bronius Ropė, valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas. Sąrašo lyderis Ramūnas Karbauskis nusprendė likti Lietuvoje, tad vietą nusprendė užleisti Ignalinos merui. Tiesa, pats B.Ropė kol kas tyli. Kaip ir Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, kartu su “Tvarka ir teisingumas“ partijos lyderiu Rolandu Paksu patekęs į europarlamentą. Jei ministras atsisakys, jo vietą užims Petras Gražulis.
Rinkimai Europoje – dramatiški
Tuo tarpu ES lyderiai antradienį sutarė iš naujo įvertinti politikos prioritetus po skaudžios nesėkmės Europos Parlamente. Šįkart reikšmingų laimėjimų pasiekė radikalios partijos. Kaip pastebėjo Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius, Briuselyje partijų lyderiai nusprendė, kad Jeanas-Claude’as Junckeris bus pirmoji kandidatūra į Europos Komisijos pirmininko postą. Būtent jo pusė laimėjo daugiausiai vietų Europos Parlamente. Tad jis turi pirmenybę gauti daugumą rinkimuose į EK vadovo postą. Tuo tarpu radikalų ir euroskeptikų pergalės Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje labiausiai šokiravo tų šalių politikus ir visuomenę. Nacionalinio fronto pergalė, pasak jo, didžiulis smūgis Prancūzijai, kaip Europos vienytojai. Tuo tarpu britų UKIP partijos pergalė jau buvo nuspėjama.
Taigi radikalai užims apie šimtą vietų Europos Parlamente. Tačiau tradicinės partijos vis dar išlaiko daugumą europarlamente.
„Šie rinkimai yra dramatiški ir sunku pasakyti, kaip jie įtakos referendumo dėl pasilikimo ES rezultatus“, – sakė A.Pranckevičius.
Radikalų atvyks ir iš Graikijos, Danijos, Vengrijos, Ispanijos.
Abejoja,ar susivienys euroskeptikai
Kalbant apie balsuotojų aktyvumą, jis išliko panašus į buvusius rinkimus prieš penkerius metus, Lietuva dėl antrojo turo atrodo gražiai aktyvumo lentelėje. Tuo tarpu Čekijoje ir Slovakijoje rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei, pavyzdžiui, Donecke ar Luganske, kur separatistai trukdė piliečiams atlikti savo pareigą, pastebėjo Europos Parlamento pirmininko patarėjas. „Tai didžiulė pamoka europiečiams, kad mes nevertiname laisvės gyventi demokratiškai“, – teigė A.Pranckevičius. Tad legitimumo krizę išgyvena Europa, o ne Ukraina.
Tuo tarpu radikalai yra labai skirtingi, jie visi politikai, tad ir jų radikalumas yra vis kitoks. Pašnekovas abejoja, ar radikalai susivienys parlamente, ko labiausiai baiminamasi. Netgi, pavyzdžiui, britų UKIP ir prancūzų Marie Le Pen partijos mažai ką turi bendra, jei viena pasisako už ES nesikišimą į nacionalinius reikalus, tai kita yra tiesiog fašistuojanti partija. Todėl sunku patikėti, kad Rumunijos radikalai sėstų prie bendro stalo su britų euroskeptikais, kovojančiais su emigracija. Juk būtent pastarieji labiausiai kėlė baimė dėl neva užplūsiančių rumunų Didžiojoje Britanijoje. „Sunku įsivaizduoti, kad tie politikai pagarbiai elgsis vieni su kitais“, – mano europarlamento pirmininko patarėjas. Daugiau šansų, kad susivienys tradicinės partijos, siūlančios proeuropietišką kelią.
Tuo tarpu P.Porošenkos pergalę A.Pranckevičius vadina rinkėjų kova ir nepasitikėjimu kitais kandidatais, todėl balsuota už valstybės vientisumą ir nepriklausomybę. Tad ukrainiečius ši krizė tik mobilizavo. Nors šalies laukia dar daug sunkumų.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.
