„Europos klubas“ – rinkimų išvakarėse daugiau intrigos

„Europos klubas“ – rinkimų išvakarėse daugiau intrigos

Likus tik kelioms dienomis iki Europos Parlamento ir Lietuvos Prezidento rinkimų, intriga tik didėja. Jau aišku, kad rinkėjų aktyvumas bus tikrai didesnis nei praėjusiuose rinkimuose į europarlamentą. Tad ir rinkėjų nuomonę bus įdomu pasitikrinti ne tik partijoms, politikams, bet ir sociologams.

 Kulakauskas _3Skaičiuotojų laukia darbymetis

 O kol kas – žvilgsniai į Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską. Pirmojo turo rezultatai buvo paskelbti gilią naktį, kai dauguma rinkėjų jau miegojo, o už tai komisija susilaukė nemažai kritikos. O kaip bus sekmadienį, kai reikės skaičiuoti ir balsus už kandidatus į europarlamentą? Dalia Grybauskaitė neseniai juokavo, kad tam gali prireikti savaitės. Tačiau jei tikrai tokiais tempas bus skaičiuojami balsai kaip ir pirmajame ture, komisija kritikos jau gali neatlaikyti.

Z.Vaigauskas „Europos klubui“ pasakojo ruošiantis tikram darbymečiui – juk biuletenių kiekvienam rinkėjui bus daugiau nei vienas. Jau nutarta, kad pirmiausia bus skaičiuojami prezidento rinkimų balsai, o po to bus imtasi Europos Parlamento rinkimų.

Beje, rinkėjai turės reitinguoti kandidatus į europarlamentą. Z.Vaigauskas pastebėjo, kad kuo daugiau rinkėjų balsuoja už vieną ar kitą partiją, tuo daugiau ten ir reitinguojama, nors daro tai ne visi. „Reitingavimas leidžia rinkėjams pareikšti nuomonę apie kandidatus. Partijos tam skiria irgi daug dėmesio, nustatydamos eilę kandidatams sąrašuose“, – pasakojo komisijos pirmininkas.

Du kartus už tą pati kandidatą balsuoti negalima, nors biuletenis nebus anuliuotas, jei ir nebus reitinguojami kandidatai. O balsuoti bus galima bet kurioje apylinkėje, kaip ir anksčiau.

 Rezultatai priklausys ir nuo aktyvumo

 Racas rodyklėApžvalgininkas Artūras Račas mano, kad kiekvienam rinkėjui rinkimai į Europos Parlamentą svarbūs tiek, kiek svarbi Europos Sąjunga. „Aš linkęs manyti, kad dauguma gyventojų vis dar nesusivokę, kad Europos Sąjunga – tai mes, o ne Briuselis“, – sakė A.Račas. Tuo tarpu partijoms atsiveria galimybė „garbingai ką nors siųsti į pensiją arba kažkam startuoti“. Tai, kad nebuvo didelės rinkiminės kampanijos, yra susiję su prezidento rinkimais, nes kai kurios partijos labiausiai buvo susikoncentravusios ties šalies vadovo rinkimais, sakė apžvalgininkas. Tuo tarpu rinkėjų aktyvumas, pasak pašnekovo, keičia kai kurių partijų galimybes. Tos politinės jėgos, kurios turi pastovius ir lojalius rinkėjus, gali tikėtis didesnės sėkmės, jei prie balsadėžių ateis mažiau žmonių. Ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, liberalai imponuoja jaunesniems žmonėms, kurie gali ir neateiti į rinkimus, tuo tarpu konservatorių elektoratas, nors ir lojalus dešiniajai jėgai, „po truputėlį išmirštantis“, mano apžvalgininkas. „Tvarkiečių“ rinkėjai irgi pakankamai stabilūs, bet partijos šansai mažėja, jei didesnis aktyvumas. Tad Europos Parlamento rinkimų rezultatai Lietuvoje gali priklausyti ir nuo to, už ką rinkėjai balsuos per prezidento rinkimų antrąjį turą – konservatoriai ir liberalai rėmė D.Grybauskaitę, tad daug šansų, kad šie rinkėjai balsuos už šių partijų atstovus ir į europarlamentą. Socialdemokratų šalininkai palaikys ne tik Z.Balčytį, bet ir greičiausiai šios partijos kandidatus į europarlamentą. Tiesa, nemažai yra ir neapsisprendusių žmonių, kuriuos gali paveikti paskutinės minutės reklaminiai klipai ir kampanijų strategija.

 Kandidatų kalbos kėlė ir graudulį

 A. Račas stebėjo kandidatų į Europos Komisijos prezidento postą debatus, kuriuose jį sužavėjo Žaliųjų atstovė. Tad vadinamųjų netradicinių partijų atstovai gali padidinti savo galią Europos Parlamente po artėjančių rinkimų, mano apžvalgininkas. Nors daugumos vis tik jie tikrai nesudarys.

Tuo tarpu vertindamas Lietuvoje rinkiminę kampaniją A.Račas prisipažino, kad jam kartais būdavo graudu žiūrėti į kandidatų pasisakymus ir Europos viziją.  Nors politikoje kiekvienas pradeda nuo nulio, tačiau keista, kad kai kurie kandidatai pradžiamokslį pradeda nuo rinkimų į Europos Parlamentą. Tuo tarpu rinkėjai, stebėdami tokių kandidatų pasirodymus, abejoja, ar jie ten ką nors gali nuveikti ir nusprendžia visai nesidomėti rinkimais į Europos Parlamentą.

Apžvalgininkas prognozuoja, kad šiuose rinkimuose daugiausiai vietų gaus socialdemokratai, antroje vietoje rikiuosis „Tvarka ir teisingumas“, po to kanservatoriai, Darbo partija, Lenkų rinkimų akcija ir liberalai.

Istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas įsitikinęs, kad daugumos rinkėjų nuomone, rinkimai į Europos Parlamentą vertinami kaip mažiau reikšmingi nei į nacionalinius parlamentus. Tą įrodo ir rinkėjų aktyvumas. Šiuose rinkimuose vietų gaus visos didžiosios partijos, tuo tarpu mažesnės partijos gali tikėti sėkmės, jei jų šalininkai ateis vieningai į rinkimus, mano jis.

„Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Komentarai

komentarai(-ų)