Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Rusija įsitraukė į Europos sutarčių derybas
Europos Parlamentas ir Ukrainos Aukščiausioji Rada tuo pačiu metu antradienį ratifikavo Asociacijos sutartį. Tiesa, ne visą. Iki 2016 metų atidėta dalis dėl Laisvosios prekybos. Ką tai reiškia ir kaip situacija klostysis toliau?
Įtampa ir Rusija padarė savo
Pasak europarlamentaro Petro Auštrevičiaus, ši dalis atidėta dėl to, kad situacija Ukrainos pietryčiuose išlieka įtempta. Rusijos karinės pajėgos tęsia savo invaziją Ukrainoje, nors iki šiol galioja pasirašytos paliaubos tarp abiejų pusių. „Tame kontekste atsirado toks siūlymas Ukrainai. Rusija pasiekė, kad susitarimo ekonominė dalis turėtų būti atidėta iki 2015 metų pabaigos“, – pasakojo jis. Rusijos netenkino Ukrainos ekonomikos lygiavimasis į Europos standartus, ypač sanitarijos ir veterinarijos srityje sakė P.Auštrevičius. Šalies netenkino ir kai kurie tarifai, kurie išstumia rusiškas prekes iš Ukrainos.
Ar tai yra ES nuolaidos Rusijai? Europarlamentaras tuo neabejoja, Rusijos spauda tai irgi apdainavo, kaip rusų pergalę. „Iš kitos pusės svarbu užtikrinti, kad tai nesitęstų, neišsiplėstų į politinę dalį. Rusija nepripažįsta kompromisų“, – sakė jis. Jei ES suteiks Rusijai pilnateisio derybininko statusą, gali atsitikti, kad sutarties pasirašymas bus dar nukeltas. Tad žaidimas nesibaigia. Europarlamentaras nenustebtų, jei Rusija prašytų pratęsti sutarties įgyvendinimo atidėjimą. Tačiau ar tai priverstų Rusiją daugiau neskelbti sankcijų Ukrainai? Vargu, nes ukrainiečiai ryžtingai numatę savo žingsnius Europos link.
Galės naudotis ES rinkos privalumais
Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius neskeltų situacijos į juodą ir baltą. Pasak jo, susitarimų reikšmė šiek tiek pervertinta. Svarbiausia, kad sutartis parlamente ratifikuota be jokių pokyčių, o Rusijai neleista pakeisti net kablelio. A.Pranckevičius pastebėjo, kad sutarties ratifikavimo procedūros buvo įgyvendintos per rekordiškai trumpą laiką – dvi savaites. Kalbėdamas apie ekonominės dalies nukėlimą, jis teigė, kad tai buvo pačių ukrainiečių prašymas. Nes šalyje išlieka sudėtinga karinė ir ekonominė situacija, ukrainiečiai baiminasi, kad gali atsidaryti dar vienas konflikto frontas – ekonominis. „Turime suteikti šansą šį konfliktą išspręsti taikiai“, – sakė Parlamento pirmininko patarėjas. Jis mano, kad praktiškai pasirašytas susitarimas neturi didelės reikšmės, nes prekybos išlygos pratęstos, tačiau Ukraina jau galės naudotis prekybos ES privalumais, tačiau kartu pasiliks erdvės derėtis su Rusija. „Svarbu, kad jie dabar nedelsiant pradėtų Asociacijos reformas“, – akcentavo A.Pranckevičius.
Gabrielius Landsbergis, Europos Parlamento narys, pastebėjo, kad Rusija įsileista į ES dokumentų priėmimą, o tai yra naujas dalykas. ES vadovai irgi neslepia, kad tai yra Rusijos įtaka. „Kad ir kokiais gražiais žodžiais kalbėtume apie šį susitarimą, tačiau turime pripažinti, kad Rusija sudalyvavo jame“, – teigė G.Landsbergis. Kitas svarbus momentas – Europos Parlamento vaidmuo išliks svarbus stebint, kaip Ukraina laikysis įsipareigojimų vykdyti reformas.
Italai siūlė neerzinti meškos
Tačiau dar laukia ir pavienės ES valstybės, nes sutarčiai turi pritarti visos Bendrijos narės. Europos Parlamente sesijos metu jau išstojo keli atstovai iš Italijos, kurie pareiškė, kad negalima erzinti meškos. P.Auštrevičius juos pavadino dešiniosios pakraipos marginalais. Jie dėvėjo marškinėlius su užrašu – „Ne sankcijoms Rusijai“. „Manau, kad jiems už tai sumokėta. Akivaizdu, kad jie atstovauja Rusijos interesams Europos Parlamente“, – mano P.Auštrevičius. Pasak jo, yra labai svarbu tai įvertinti ES, ir šalys turi kuo greičiau ratifikuoti susitarimus ir taip parodyti savo laikysenas.
Nepaisant marginalų išsišokimo, sutartis Europos Parlamente ratifikuota triuškinama dauguma. Tik radikalioji dešinė ir radikalioji kairė pasisakė prieš, tuo tarpu pagrindinės didžiosios partijos balsavo už.
G.Landsbergis mano, kad šiandienos įvykiai Europoje, tiksliau, reakcija į įvykius Ukrainoje, turi paralelių su pirmojo ir antrojo pasaulinio karo pradžia. Nes aktyvius Vokietijos veiksmus Lenkijos pasienyje valstybės vertino neadekvačiai, trūko teisingų ir aktyvių veiksmų.
O kaip dėl Ukrainos narystės ES? Ar įmanomas toks dalykas? Pasak A.Pranckevičiaus, Europos Parlamentas vienintelis aiškiai pasakė, kad palaiko Ukrainos europines narystės ambicijas. Tačiau dabar svarbiausia – rasti Ukrainai kelią norint išvengti ekonominio kritimo. Europarlamentaras G.Landsbergis Ukrainą pavadino saugumo faktoriumi Europos Sąjungai. Jei ji bus prarasta, Europa gali pati susidurti su saugumo problema.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. , 15.10 val., 19.10 val. . Laida kartojama šeštadienį 10.10 val.
„Europos klubą” transliuoja ir „Geras FM” bei „Tauragės radijas”.
Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.
