Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Rusijos vadovą baus pasaulis ir istorinis teismas
Sankcijos Rusijai tapo realybe. Vakarų žiniasklaidoje jau pasirodė neoficialūs asmenų sąrašai, kuriems nebus leista įvažiuoti į ES. Saraše – daugybė žinomų politikos ir verslo kompanijų asmenų, pavyzdžiui, net „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, praėjusiais metais lankęsis Vilniuje. Pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nepateko į šį sąrašą.
Klausykite „Europos klubo” diskusiją su europarlamentaru Algirdu Saudargu ir EP pirmininko patarėju A.Pranckevičiumi:
Tačiau kol oficialiai nepaskelbtas, sunku pasakyti, koks platus jis yra. Griežtai sankcijų klausimu pasisakė Europos Parlamentas, rezoliucijoje paminėję invaziją į Ukrainą.
Europarlamentaras ir Nepriklausomybės akto signatas Algirdas Saudargas mano, jau nepakanka gražių žodžių krizei išspręsti. Anot jo, ES šalys turėtų taip pat ryžtingai reaguoti kaip ir JAV, nes jei Rusijos ir jos neprognozuojamo prezidento nesustabdysi dabar, seks kiti didžiojo kaimyno veiksmai. A.Saudargas priminė, kad Rusija su ES turi artimus ekonominius santykius, o tai gali būti priemonė spręsti krizę. Pavyzdžiui, ES vis dar daug perka dujų iš Rusijos, tačiau daugėja šaltinių ir iš kitur. Sprendžiant krizes tai gali būti diskusijų klausimas, iš ko daugiau pirkti dujas – iš neprognozuojamos Rusijos ar kitų valstybių.
„Jeigu partneris pradeda elgtis agresyviai, reiktų pabandyt pamatyt, kiek jam svarbūs ekonominiai klausimai“, – siūlo „testuoti“ Rusijos atsparumą sankcijoms europarlamentaras. Tiesa, jis pripažįsta, kad sankcijos bus nenaudingos abiem pusėms – Rusijai ir ES.
Lėčiau, bet į taikinį
Vis tik netrūksta nuogąstautojų, kad Europos šalių reakcija vis dar yra per lėta, o „skubūs susitikimai po dviejų dienų“ jau apaugo pašaipomis. Vis tik Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius nemano, kad ES trūksta vienybės Ukrainos klausimu.
„Žinant skirtingas 28 ES valstybių pozicijas, gana daug buvo sutarta: ir dėl Asociacijos sutarties, ir dėl 11 mlrd. eurų paramos Ukrainai, ir dėl sankcijų paskelbimo V.Janukovyčiaus režimui“, – vardijo A.Pranckevičius. Amerikiečiams, pasak jo, daug lengviau, nes sprendimus priima viena vyriausybė ir vienas prezidentas. O Europos laivą, kur daug veikėjų ir interesų, pasukti yra sunkiau. Tačiau Europos sankcijų pasekmės yra kur kas efektyvesnės nei amerikiečių, nes čia yra daugiau Rusijos ir Ukrainos oligarchų ir politikos lyderių verslo interesų.
Informaciniai karai tebevyksta
ES prekyba ginklais su Rusija irgi turėtų kelti naujų klausimų. Prancūzija pardavė karinį laivą Rusijai, ir tai jau iškart po sandorio sukėlė didelių abejonių visoje Europoje dėl šio sprendimo.
Informaciniai karai kol kas vyksta televizijose, Ukraina jau išjungė dalį rusiškų televizijų tranliacijų, nes propaganda plūsta nepaliaujamai. Kryme išjungta Ukrainos televizija. Tuo tarpu Europos Parlamento sesijoje Strasbūre šią savaitę dalyvavo ne tik vienas iš opozicijos atstovų, buvęs premjeras bei dabartinis kandidatas į prezidentus Piotras Porošenko, bet ir Rusijos Dūmos deputatai. Tai buvo nemaža staigmena ir kai kuriems politikams. Pavyzdžiui, vizito detalės nebuvo derintos ir su Europos Parlamento pirmininku Martinu Šulcu. Jo patarėjas A.Pranckevičius apie tai irgi sužinojo tik svečių atvykimo išvakarėse. Rusijos parlamentarai atvyko be oficialaus Europos Parlemento kvietimo. „Šis vizitas yra labai keistas ir tai susiję su debatais dėl Ukrainos. Tai gali būti propagandinio karo dalis. Jie visose arenose nori išsakyti savo propagandinę istoriją ir nuomonę“, – mano A.Pranckevičius. Rusijos politikai atvyko vieno parlamentaro kvietimu, kuris, beje, neturėjo jokio mandato kviesti politikus iš Rusijos.
Ukrainos rytai nusisuka nuo V.Putino
Tampa akivaizdu, kad Rusijos apetitas ties Krymu nebus pasotintas. Jau matosi Rusijos provokaciniai veiksmai rytinėje Ukrainos dalyje – Luganske, Donecke ir kituose miestuose, kur rusakalbiai gyventojai sudaro daugumą. „Tačiau naujoji
Ukrainos valdžia sėkmingai perėmė tų regionų kontrolę ir vietinė valdžia grįžo į darbą, pakeitė rusiškas vėliavas į
ukrainietiškas“, – vardijo A.Pranckevičius. Todėl, nors Kryme V.Putinas ir švenčia, jo manymu, pergalę, tačiau savo šmeižtu praranda visą kitą Ukrainą. „Po tokių veiksmų sunku įsivaizduoti draugišką bendravimą“, – sakė parlamento pirmininko patarėjas. Istoriniame teisme, jo manymu, V.Putino veiksmai bus pasmerkti.
O kol kas įtampa didelė, ir tereikia vieno šūvio, kad konfliktas virstų karu. Kol kas 90 procentų karo vyksta informaciniame lauke, sako pašnekovas. Ukraina rodo išskirtinį susivaldymą, jo manymu, nes nei šalies kariuomenė, nei politikai nepasiduoda provokuojami, kol labiausiai ir laukia V.Putinas. Ukrainos lyderiai pažadėjo ES, kad nesileis provokuojami. „Tikėkimės, kad užteks sveiko proto abiem pusėms, ir ypač Rusijai“, – sakė A.Pranckevičius. Beje, V.Putino veiksmai Kryme paradoksaliai pasitarnavo rytų ir vakarų Ukrainos vienijimui. Todėl ES parama labai svarbi šiai valstybei padedant atsilaikyti ir grįžti į ekonominio augimo kreivę.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.
