Klausyti gyvai

12:00 - 13:00

Dienos kaleidoskopas

„Europos klubas”: Sankcijos Rusijai arba ar gali Putino kariuomenė būti Vilniuje per dvi dienas?

ES sankcijos Rusijai lieka tos pačios. Nors būta siūlymų švelninti sankcijas, tačiau kol kas apsispręsta nieko nekeisti – Rytų Ukrainoje vis dar yra reguliarioji Rusijos kariuomenė. Tuo tarpu analitikai Vakaruose dėlioja, kas būtų, jei V.Putinas imtų įgyvendinti savo žodžius dėl įsiveržimo.

Rusija neatsitraukia

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį telefonu kalbėdamasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pabrėžė, kad Maskva turi pareigą sutramdyti prorusiškus separatistus Ukrainoje. Ji sakė, kad „suderėtą ugnies nutraukimą pagaliau reikia gerbti visa apimtimi“. Rusija neliko be atsako. Kremliaus pareiškime minima, kad telefoninio pokalbio, kurį inicijavo Vokietija, metu lyderiai kalbėjosi apie abiejų konflikto šalių sunkiosios ginkluotės atitraukimo svarbą. Kremliaus pareiškime priduriama, kad „Vladimiras Putinas pabrėžė būtinybę užkirsti kelią ukrainiečių padalinių tolesnėms atakoms prieš civilinius objektus Ukrainos pietryčiuose“. NATO jai išreiškė savo susirūpinimą,o naujasis organizacjos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo pirmoje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė, jog paliaubos Ukrainoje suteikia vilties, tačiau Rusija vis dar turi galių destabilizuoti padėtį šalyje.

„Rusija toliau pažeidžia tarptautinę teisę“, – sakė J.Stoltenbergas. Tačiau tuo pačiu pridūrė, kad nemato prieštaravimų tarp konstruktyvių santykių su Rusija siekimo ir pasisakymo už stiprų NATO. Šią savaitę susirinkę ES ambasadoriai paliko galioti sankcijas Rusijai, nors buvo kilę minčių jas švelninti ar net naikinti. Dabar taikomos sankcijos Rusijai apima draudimą atvykti ir turto įšaldymą grupei asmenų, taip pat apribojimus finansų, energetikos ir gynybos pramonėje.

Švelninimams dar anksti

Kokie argumentai lėmė tokį sprendimą? Pasak Lietuvos ambasadoriaus Lietuvos atstovybėje prie ES Raimondo Karoblio, bendrąja prasme

Ambasadorius Raimondas Karoblis
Ambasadorius Raimondas Karoblis

pradedamas vykdyti pažadas nutraukti ugnį, tačiau esminės sąlygos kol kas nėra įgyvendintos: yra reguliari Rusijos kariuomenė, pasitaiko nemažai incidentų, tebėra problemų bendradarbiaujant. Be to, Rusija nori daugiau kištis į Ukrainos Asociacijos su ES sutarties pasirašymą, nors ir taip buvo pritaikyta lengvatų. „Buvo konstatuota, kad spaudimą Rusijai reikia išlaikyti. Kol kas sąlygų panaikinti nėra“, – sakė ambasadorius. ES įvertino, kad sankcijos Rusijai duoda poveikį šiai šaliai. Tačiau jei bus progresas, sankcijos gali būti švelninamos. Spalio mėnesį prie diskusijos grįš ministrai.

Vienas šaltinis ES koridoriuose teigė, jog, šalys nuolat pasisakančios prieš sankcijas Rusijai, tokios kaip Čekija, Vengrija ir Slovakija per ambasadorių susitikimą antradienį tylėjo, nes Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią savaitę pareiškė NE sankcijų nutraukimui šiuo metu. Sprendimas sušveninti sankcijas reikalauja sutarimo, tad po A.Merkel pasisakymo nebebuvo prasmės kelti bangas. ES naujienų portalo „Euobserver“ šaltiniai taip pat teigė , kad tokie Rusijos vanagai kaip Lietuva siekė ES pareiškimo, jog sankcijos gali būti griežtinamos, jei reikalai negerės. Bet ši mintis nebuvo palaikyta.

Gali ir sugriežtinti

EP pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius
EP pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius

Visgi sprendimas nešvelninti sankcijų Rusijai rodo, kad Europa „nebuvo apgauta iliuzijos“ dėl paliaubų Rytų Ukrainoje, sako Europos Parlamento pirmininko užsienio politikos patarėjas Arnoldas Pranckevičius. „Buvo daug spaudimo iš ES vidaus, įvairių interesų grupių peržiūrėti ypatingai trečiąjį sankcijų paketą Rusijai. Tačiau ES nėra įsitikinusi dėl Rusijos nuoširdumo įgyvendinant taikos planą Ukrainoje. Todėl Rusijai išlieka spaudimas, kad ji pradėtų rimtai žiūrėti į taikų problemos sprendimą“, – paskaojo A.Pranckevičius.

Ambasadorius R.Karoblis teigė, kad yra likusi galimybė griežtinti sankcijas situacijai blogejant. Tačiau ES sprendimais bandoma įžvelgti pozityvą. „Komisija turi tam tikro rezervo pasiūlymams pateikti. Yra pasiruošusi pateikti tam tikrus variantus“, – kalbėjo ambasadorius.

Ar būtų lengva įsiveržti rusams?

Visgi sankcijų priešininkai kaupia jegas ir laukia antros Rusijos politikos peržiūros šio mėnesio gale. Mat apetitas sankcijoms ES gerokai mažeja. Tačiau nėra jokiu ženklų, kad Rusija būtų nusiteikusi grązinti Ukrainai Krymą, ar kad Rytų Ukrainos separatistai atsisakytų savo idejų, nėra. Tad panašu kad Ukraina turės tokį patį įšaldytą konfliktą kaip Gruzija turi Rusijos okupuotose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.

Situacija yra stebima ir vertinama. Kaip ir V.Putino pasisakymai, jog Rusijos kariuomenė, jam tik panorėjus, per porą dienų galėtų atsidurti ne tik Kijeve, bet ir Rygoje, Taline, Vilniuje, Varšuvoje ar Bucharešte. Tai esą jis pareiškė Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kuris žodžius perdavė ES atstovams. Ar tikrai tai taip paprasta būtų rusams? Tuo domėjosi ES naujienu portalas “Euobserver”, kuris pateikė trumpą atsakymą – ne. Trys Rusijos analitikai, kurie yra buvę gynybos ar ginkluotės ekspertai Rusijoje, šiuo metu dirbantys analitiniuose centruose Londone, Ženevoje ir Osle – Pavelas Baevas, Pavelas Podvigas, and Igoris Sutyaginas – aiškino, kodėl. Anot jų, labiau reali grėsmė yra “hibridas karas ” – ekonominė prievarta, politinė ardomoji veikla ir slapti kariniai veiksmai prieš Baltijos šalis tam, kad būtų supriešinta NATO. O tada pažiūrėti, kas bus.

Niekas nėra išbandęs

Nesenai JAV prezidentas Barackas Obama, apsilankęs Taline ir Varšuvoje, atvežė patikinimus, jog NATO 5 straipsnis dėl kolektyvinės gynybos tikrai veikia, tačau realiai to niekas nėra išbandęs. Ir niekas nežino, ar amerikiečiai su prancūzais pasiryžę mirti del Estijos ar Lenkijos kare su branduoline tikimybe. Jei 5 straipsnis, kuriame sakoma, kad jeigu užpuolama viena Aljanso šalis, tai užpuolama visa NATO, neveiks, tai Baltijos šalys, anot analitikų, yra neapginamos dėl savo „artumo Rusijai“. Tuo tarpu Bucharešto ir Varšuvos padėtis kitokia – iki Bucharešto reiktų iveikti didžiulę teritoriją sausuma ir tai būtų neįmanoma techniškai. Varšuvą atakuoti būtų galima iš Baltarusijos ir Kaliningrado, tačiau tai reikštų, kad pajėgos veikia toli nuo savo bazių ir tai apsunkina reikalą. Be to, jei bendra gynyba suveiktų, V.Putinas neturi jokių šansų laimėti, nes NATO pajegos didesnės keliskart, o ginkluotė gerokai tobulesnė.

Branduolinio karo tikimybę ekspertai atmeta, nes net Rusijos karo doktrina sako, kad šį ginklą galima panaudoti tik ginantis. O be to, ir Rusijos kariškiai daug realiau vertina savo galimybes nei pats V.Putinas, kuriam tik linksima ir kartojama, kad viską galima padaryti. Na, o V.Putinas tokiais pareiškimais gali išgąsdinti tik krėslų generolus, o ne tikrus kariškius, mano vienas ekspertų. Tuo tarpu ginklais aprūpinti Ukrainą Vakarai nenusiteikę. Dėl visa ko, kad nebūtų jokio judesio link dar didesnio konflikto.

Tuo tarpu pavyzdys užkrečia – atsiranda vis daugiau norinčių atsiplėšti gabalą Ukrainos. Štai Užkarpatės teismas patenkino prokuratūros ieškinį nutraukti Vengrijos europarlamentaro Belos Kovačo labdaros fondo veiklą. Tai yra vienas partijos Jobbik veikėjų, kuri savo politinėje programoje deklaravo siekį sugrąžinti Ukrainos Užkarpatę į Vengrijos Respubliką. Užkarpatės teismas nustatė, kad minimo fondo veikla siekia kištis į Ukrainos vidaus reikalus bei kėsinasi į jos teritorinį vientisumą.

Kitos naujienos

Šiandien taryba neleido formuoti priešmokyklinukų septyniems darželiams. Priešmokyklinės klasės keliamos ...

Vieninteliame profesionaliame dramos teatre Pietų Lietuvoje – Alytaus miesto teatre – pagerbti me...

Didžiulis gaisras Vilniuje: dega automobilių sąvartynas, raginama vengti buvimo gryname ore.

„Manau, kad absoliuti laisvė neegzistuoja, ypač aktoriaus gyvenime. Jei nori laisvės – į teatrą n...