Klausyti gyvai

22:00 - 24:00

Vakaro dvelksmas

„Europos klubas“ – sankcijos smogs Rusijai. Kuo ši atsakys?

Sankcijos smogs Rusijai. Kuo ši atsakys?

Bankas Rusija ES sankcijos vis labiau artėja prie Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Į juoduosius sąrašus dabar pateko artimiausi jo aplinkos žmonės – dziudo partneris, bičiuliai oligarchai. Rusija stengiasi nelikti skolinga ir vis „suranda“ nukrypimų vaisiuose, daržovėse, atvežtuose iš ES. Latvijoje ir Lietuvoje taip pat pasigirsta balsų, kad sankcijos smogus šalių ekonomikai.

 Ribojimai – artimiausiam ratui

 Trečiadienį įvesti kelionių suvaržymai ir turto įšaldymai iš artimos V.Putino aplinkos – banko „Rossija“, kurie aptarnauja aukštus Rusijos pareigūnus, akcininkams. Įvardijami aštuoni fiziniai asmenys ir trys įmonės, kurioms nedelsiant pradedamos taikyti sankcijos už jų tiesioginį ar netiesioginį vaidmenį Ukrainos krizėje bei Krymo aneksavime. Vienas jų – Jurijus Kovalčiukas– didžiausias banko „Rossija“ akcininkas. Turėdamas 38 proc. akcijų jis yra neatsiejamas nuo Ukrainą destabilizuojančių banko veiksmų. Turima omenyje tai, kad bankas yra įtrauktas į daug svarbių objektų aneksuotame Kryme. Taip pat jis padeda suktis Rusijos propagandos mašinai, nes yra nacionalinės žiniasklaidos grupės savininkas. Sąraše taip pat yra Nikolajus Šamalovas – taip pat stambus banko „Rossija“ akcininkas, valdantis apie 10 proc. akcijų. Beje, bankas „Rossija“ atidarė savo filialus visame aneksuoti Krymo pusiasalyje. Bankui priklausanti žiniasklaidos grupė aktyviai remia prorusišką kryptį Rytų Ukrainoje, taip pat skatina destabilizavimo politiką. Į sankcijų sąrašą taip pat pateko V.Putinui artimas propagandistas, buvęs jo dziudo treniruočių partneris Arkadius Rotenbergas. Jis, būdamas pagrindiniu akcininku įmonėje „Giprotransmost“ sugebėjo gauti didžiulius užsakymus, susijusius su olimpinėmis žaidynėmis Sočyje. Jo Sankcion dialogįmonė taip pat pelnosi iš Krymo aneksijos, nes gavo užsakymą statyti tiltą iš Rusijos į Krymą. Sankcijos taip pat taikomos Sergėjus Abisovui – Rusijos prisijungto Krymo vidaus reikalų ministrui. Sutikdamas tapti aneksuoto Krymo ministru ir sutikdamas tarnauti Rusijai, jis taip, ES nuomone, pakenkė Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, taip pat prorusiškus separatistus rėmusiam Konstantinui Malofejevui.

Aleksėjus Gromovas – Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas – taip pat negalės įvažiuoti į ES. . ES dokumente paaiškinama, kad jis yra atsakingas už žiniasklaidos instruktavimą. .

Nukentės ir Oksana Čigrina – vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ atstovė spaudai. Ji kaltinama kenkimu Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui.

Borisas Litvinovas – vienas iš „Donecko Liaudies Respublikos“ lyderių taip pat kaltinamas kenkimu Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, ypač organizuojant nelegalų referendumą ir kitas prieš Ukrainos vienybę nukreiptas akcijas.

Sankcijos nukreiptos ir prieš tris įmones: Almaz–Atej, kuri yra Rusijos valstybinė ginklų įmonė, gaminanti priešlėktuvinius ir priešraketinius ginklus. Aviakompanija „Dobroliot“ į sankcijų sąrašą pateko kaip valstybinių oro linijų filialas, kuris ir po Vakarų nepripažintos Krymo aneksijos toliau vykdo skrydžius iš Maskvos į Simferopolį.

Rusijos nacionalinis komercinis bankas (RNCB) iš karto perėmė aneksuoto Krymo rinką ir tapo dominuojančiu žaidėju, todėl jam taip pat taikomos sankcijos.

Be viso to, ES piliečiai negalės įsigyti Rusijos kontroliuojamų bankų ir jų antrinių įmonių akcijų, obligacijų, taip pat ES kompanijos negalės tiekti įrangos naftos, dujų žvalgybos kompanijoms Rusijoje.

 Kentės paprasti žmonės

Europarlamentaras P. Auštrevičius
Europarlamentaras P. Auštrevičius

Ar visa tai sustabdys Rusiją Rytų Ukrainoje? Perspėjimai ir raginimai Kremliui iš Briuselio plūsta jau pusmetį. Europarlamentaras Petras Auštrevičius neabejoja, kas sankcijos bus labai skaudžios Rusijai, neabejotinai nukentės biudžetas, o tai reiškia, kad nukentės ir socialinės išmokos. Todėl galiausiai pasekmės pasieks ir gyventojus. Tačiau P.Auštrevičius atkreipė dėmesį į tai, kad sankcijos gali padidinti Rusijos agresiją. Aukšti Rusijos politikai yra susikūrę komfortabilų gyvenimą, tačiau eiliniams žmonėms teks didžiausia sankcijų kainos dalis. Europarlamentaras pastebėjo, kad nuotaikos Rusijoje taip pat stebina – daug žmonių netiki, kad prorusiškos jėgos prisidėjo prie Malaizijos lėktuvo numušimo Rytų Ukrainoje.

Atsakomieji žingsniai irgi smogs eiliniams rusams – dėl uždrausto vaisių ir daržovių importo iš ES didės kainos, ir tai pajus visi vartotojai. „O Rusijos valdžia sakys – štai ką daro Vakarai. Rusijos propagandos mašina veikia puikiai, tepama dideliais pinigais. Tad Vakarai vėl taps blogiuku“, – teigė europarlamentaras.

Kita vertus, sankcijos turi būti. Tačiau Kremlius ir toliau išliks tvirtove, manančia, kad prieš ją pasaulis surengė sąmokslą, mano pašnekovas. „Atkreipkite dėmesį į jų retoriką, kad Rusijos vertybės yra tikrosios vertybės, o Vakarai degradavę įvairiais aspektais. Jie pasirengę ilgai apgulčiai“, – sakė jis.

Ką daryti? Pasak P.Auštrevičiaus, pirmiausia reikia suprasti, kad tai yra Rusijos-Ukrainos frontas. Kol nepasirodys Europos savanoriai, tad Rusija ir pati nesupras, kas yra kieno pusėje. Todėl Ukrainai reikia karinės paramos, o ne tik neperšaunamų liemenių.

 Poveikis bus juntamas

 Kalbant apie sankcijų poveikį Lietuvai, tiksliau, Rusijos atsako pasekmes, Finansų ministras Rimantas Šadžius mano, kad jos bus nedidelės, ir ekonomika neturėtų stipriai nukentėti. ūsų šalies ūkį puikiai pažįstantis Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų direktorato pareigūnas, analizuojantis Lietuvos, Airijos ir Lenkijos ekonomikas, Patrickas D’Souza, mano, kad Lietuvos ūkio augimas ir toliau išliks vienas sparčiausiai augančių visoje ES. Pasak jo, Europos Komisija atsižvelgė į lėtėjančią Rusijos ekonomiką, tačiau Lietuvai vis tiek prognozuoja 3,3 proc. BVP metinį augimą. Tačiau jis sutiko, kad Rusijos bėdos Lietuvai turės poveikį, ir jis gali būti dvejopo pobūdžio: bus mažiau reeksportuojama į Rusiją, ir nukentės transporto paslaugų verslas, kuris teikiamas Rusijai, kitaip tariant, krovinių vežėjai. Tuo tarpu Rusijos atsakomieji veiksmai paliestų ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą, mano Europos Komisijos pareigūnas. Tad čia gali kirsti ir mūsų šalies eksportui.

P.Auštrevičius pastebėjo, kad Lietuvos verslas jau kiek persiorientavo į Vakarus, nes karas prasidėjo gerokai anksčiau. „Lietuvos ekonomika ir kai kurie sektoriai jau seniai pajuto ribojančių priemonių įtaką iš Rusijos federacijos. Todėl prisitaikymo laikotarpis jau buvo panaudotas randant naujas rinkas“, – sakė europarlamentaras. Nors tai kainuoja.

 Gavo ir naudos

 Konfliktas Ukrainoje Lietuvos verslą veikia nebūtinai neigiamai. Pavyzdžiui, grūdų kainos pradėjo augti kaip ant mielių prasidėjus karui Ukrainoje, kuri yra viena didžiausių grūdų tiekėjų pasaulyje.

Tad mūsų šalies žemdirbiai iš savo produkcijos gali uždirbti gerokai daugiau, sako Žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ vadovas Algis Žiekas. ‘Kai prasidėjo konfliktas, grūdų kainos sukilo 10-15 eurų per tris paras. Aukštos rapsų ir kviečių kainos išsilaikė pakankamai ilgai. Vėliau, kai atsirado daugiau grūdų, prasidėjo kainų kritimas“, – pasakojo ūkininkas.

Nors buvo pasirodę žinių, kad Ukraina užaugino rekordinį kiekį grūdų, dėl karinės padėties situacija keičiasi, todėl šalis gali nepatiekti į rinką tiek, kiek žadėjo.

 „Europos klubas” – klausykite ketvirtadienį  14.10 val,  18.50 val. Laida kartojama penktadienį  10.30 val., sekmadienį  13.10

„Europos klubą” transliuoja ir „Geras FM” bei „Tauragės radijas”.

 Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Kitos naujienos

Alytaus apskrities policijos pareigūnai sulaikė iš užsienio į Lietuvą atgabentus 11 kilogramų kanapių.

Po žiemos atėjus pavasariui yra išbandymas tvarkant bei prižiūrint kaimų kelius. Alytaus rajone š...

Jaunosios kartos dainininkas ir muzikos kūrėjas Dovi Mi pristato naujausią savo darbą – kūrinį „C...

Per šventes ženkliai pasunkėja pirkinių krepšiai ir atliekų konteineriai. „Dar nebuvo tokių švenč...