Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Spėliojama, į kur pakryps naujos politikos laivas
Kur pakryps naujojo Europos Parlamento laivas, į kokius vandenis jis plauks drąsiai, o kurių vengs? Analitikai prognozuoja, kad daugiau šansų atsiras skalūnų dujų gavybai Europoje, daugiau palankumo atominei energetikai, nors Rytų partnerės sulauks gerokai mažiau dėmesio.
Vilioja į frakcijas
O kol kas Europos Parlamente dėliojamos pozicijos. Konservatoriai – Europos liaudies partija jau išsirinko savo lyderį – juo tapo vokietis Manfredas Veberis. Liberalai ir socialdemokratai savo lyderių kol kas nekeičia. Tuo tarpu žalieji išsirinko du lyderius – buvusią pavaduotoją vokietę Rebeccą Harms ir belgą Pfilippe Lambertą.
Tuo tarpu Europos Parlamento naujokai aiškinasi santykius. Mūsiškiai „Tvarka ir teisingumas“ paneigė gandus, kurie pasirodė „EuObserver“, kad išrinkti partijos nariai šliejasi prie prancūzų radikalų su Marin Le Pen priešakyje. Radikalai karštligiškai ieško naujokų, nes norint suformuoti frakciją, reikia mažiausiai 25 narių iš 7 skirtingų šalių. Tuo tarpu trims pagrindinėms parlamento grupėms irgi reikės gerokai apsikarpyti ambicijas ir bandyti rasti bendrų sprendimų dėl proeuropietiškų klausimų. Kiekviena frakcija stengiasi prisitraukti žmonių iš įvairių partijų, o ir patys europarlamento naujokai ne visada žino, į kokią pusę pasiduoti. Jei konservatoriams ir socialdemokratams dėl to klausimų nekyla, tai valstiečiams, pavyzdžiui, Lietuvoje, dar ir kaip kyla.
Nuomonės skiriasi
Tačiau suprasti, kaip veiks naujasis parlamentas, yra svarbu. Ypač verslui, kuriam reikia žinoti, kokių sprendimų gali tikėtis. Apie tai „Europos klubas“ kalbėjosi su organizacijos „Vote Watch“ įkūrėjų, jo politikos direktoriumi Doru Frantescu. „Šis parlamentas bus kitoks, nes bus sunkiau sudaryti svarbias koalicijas, kurios sukuria tam tikrą nuspėjamumo jausmą. Ypač verslo aplinkai svarbu žinoti, kokia bus ES prioritetai. Tačiau neaišku, kokio konsensuso bus priimta didelėse frakcijose dėl tokių klausimų kaip energetika, aplinkosauga, Laisvosios prekybos susitarimas su JAV ir kitais partneriais, pilietinių teisių pakeitai, duomenų apsauga, konkurencingumas, makroekonominės priežiūros tikslai“, – vardino jis. Nežinia, kokią įtaką darys į europarlamentą gausiai patekę radikalai, pridūrė organizacijos įkūrėjas. Nes jie neaktyvūs ir nevieningi.Netgi dažnai skiriasi euroskeptikų pozicijos. Pavyzdžiui, britai ir danai prieš laisvą judėjimą, jie norėtų sugrąžinti sieną, tačiau jie yra už laisvą prekių ir paslaugų judėjimą. Tuo tarpu austrai, prancūzai, italai yra didesni protekcionistai, todėl norėtų pristabdyti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą, nes mano, kad didina, o ne mažina nedarbą.
Laisvos prekybos su JAV sutartis taip pat nėra toks greitas procesas kaip iš pradžių manyta. Planuota šią sutartį pasirašyti šiais metais, tačiau tai gali būti padaryta jau tik 2016 metais. “Manau, kad per artimiausius šešis mėnesius derybos su beveik sustabdytos. Derybininkai turės įvertinti naują situaciją parlamente, taip pat ir tarp šalių narių visuomenių. Spaudimą daro ir Prancūzija, o visuomenei teks dar geriau paaiškinti, kokią naudą jiems gali atnešti ši sutartis, nes baiminamasi ir neigiamo jos poveikio.
Energetikoje – praregėjimas
O kuria kryptimi judės energetikos klausimai? Pasak „Vote Watch“ įkūrėjo, šis europarlamentas bus labiau lankstesnis, naudodamas sudėtinį energetinių šaltinių mišinį. Atominė energetika bus laikoma vis dar svarbia energetikos šaltinių įvairovėje. Galbūt naujasis europarlamentas bus palankesnis naujų energijos šaltinių plėtrai, pavyzdžiui, skalūnų dujoms ir naftai. Europinių tinklų, dujotekių plėtra išliks prioritetu, mano pašnekovas. Nes pagaliau įsitikinta, ką reiškia priklausyti energetiškai nuo Rytų arba tiesiog vieno šaltinio. Nes kai brangios dujos, europietiška produkcija taip pat tampa brangi ir nekonkurencinga.
Tuo tarpu pasikeitęs europarlamentas ir naujas jėgų santykis gali lemti Europos Komisijos susilpnėjimą Rytų partnerystės šalių atžvilgiu. Nacionalistai, pasak pašnekovo, darys spaudimą, kad ES nesikištų į regiono problemas. Tačiau, kita vertus, nacionalistams bus sunkoka veikti kaip blokui parlamente, nes tarp jų pernelyg dideli skirtumai. Tad naujajame Europos Parlamente matysime daug pareiškimų, garsių deklaracijų, nors jų poveikis teisės aktų kūrimui bus menkas. „Nepaisant to, kokie jie bus balsingi, tai nereiškia, kad jie bus įtakingi“, – teigė D. Frantescu.
