„Europos klubas“ – Ukraina sutartį pasirašys, o ar Europa pažadą tęsės?

Ukraina sutartį pasirašys, o ar Europa pažadą tesės?

Ukraina  tvora Kol Europoje tebevyksta politikų tarpusavio mūšiai dėl svarbiausių postų, Ukrainoje liejasi kraujas. Ukrainiečiai apie savo bėdas šią savaitę kalbėjo diskusijoje Lietuvos Seime. Tai buvo puiki proga iš pirmų lūpų išgirsti, kas iš tiesų dedasi Rytų Ukrainoje, ir kokie galimi išeities scenarijai.

Diskusijoje dalyvavę Ukrainos nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Civic Guard“ vadovas Eduardas Zeinalovas ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys ir Ukrainos Europos partijos vadovas Mykola Katerynčiukas pasidalino mintimis, kokioje vietoje atsidūrė Ukraina ir ką gali pasiūlyti Europa.

 Viena diena – septyni milijonai dolerių

 Lietuvoje jau pasigirsta raginimų peržiūrėti gynybos planavimą, bent jau taip pasakė Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Antradienį NATO vadavietėje jis susitiko su sąjungininkų Europoje vadu generolu Philipu Breedlove’u. Mūsų šalis ryžtingai didina gynybos finansavimą dėl pasikeitusios situacijos Rytų Europoje. Lietuvai niekaip kol kas nepavyksta pasiekti 2 procentų BVP, skiriamų gynybai, ribos, nors būtent tiek NATO narės ir turėtų skirti tam. Ukrainiečių išlaidos gynybai taip pat padvigubėjo, bent jau taip teigė Ukrainos atstovai Seime. Tai, žinoma, nestebina, nes Ukrainos kariuomenė turi gintis nuo teroristų separatistų net gyvenamuosiuose kvartaluose. Didesnės išlaidos gynybai – dar vienas iššūkis Ukrainai, pradedančiai gyventi iš esmės su tuščiu biudžetu.  Skaičiuojama, kad viena karo diena Ukrainoje kainuoja apie septynis milijonus JAV dolerių.

 Informacinį karą pralaimi

Europarlamentaras Petras Auštrevičius

Europarlamentaras Petras Auštrevičius

 Vienas diskusijos Seime organizatorių, netrukus pradėsiantis europarlamentaro karjerą Petras Auštrevičius „Europos klubui“ sakė, kad svečiai iš Ukrainos valdžios ir nevyriausybinių pripažino – šalis pralaimi informacinį karą. Jei ginkluotoje kovoje dar sulaiko separatistų judėjimą, tai informaciniame fronte ukrainiečiai akivaizdžiai pralaimi. Rusijos pusė naudoja visus žiniasklaidos kanalus ir šiame propagandos kare jie stipresni. „Tačiau politinė konsolidacija labai pasistūmėjo į priekį tautos identiteto prasme. Tauta buvo migdoma ideologiniu ir politiniu miegu, kad viskas gerai, niekas Ukrainai negresia, ir kad nereikia rūpintis kažkokiu tautiniu identitetu. Tačiau šis karas konsoliduos Ukrainos tautą“, – įsitikinęs P.Auštrevičius. Prieš ją kovoja didelė ginkluota, gerai finansuojama jėga, o trys ketvirtadaliai yra samdiniai iš užsienio. Jie, pasak P.Auštrevičiaus, atvyksta kariauti už pinigus, o visa operacija yra gerai finansuojama. Kol kas nesimato jokių rimtų tarptautinių žingsnių, kurie sustabdytų šią invaziją, mano pašnekovas. Europa taip pat kol kas negali sustabdyti samdinių siuntimą iš Rusijos į Ukrainą.

Šią savaitę Ukraina ketina pasirašyti Asociacijos su ES sutartį, kurioje parašo nepadėjo Viktoras Janukovičius, tuo sukėlęs revoliuciją šalyse. „Bet koks nestabilumas prie ES sienų graso ir pačiai ES“, – pažymėjo europarlamentaro mandatą gavęs politikas.

 Ar keisis Europos pozicija?

Kadenciją baigusi europarlamentarė L. Andrikienė

Kadenciją baigusi europarlamentarė L. Andrikienė

 Tuo tarpu derybos dėl dujų tarp Ukrainos ir Rusijos gali pajudėti tik tuo atveju, jei ES pateiks savo vieningą poziciją, kalbėjo svečiai iš Ukrainos Seime. O kiek tokios valios yra pačioje Europoje? Praėjusią savaitę Portugalijoje rinkosi didžiausia politinė jėga europarlamente – Europos liaudies partija. Politikai aptarė rinkimus ir ateities planus. Tame susitikime dalyvavo ir europarlamentarė Laima Andrikienė, beje, jau nebedirbsianti kitos kadencijos parlamente. „Mus, Europos Parlamento senbuvius, nutebino, kaip kalbama apie Rytų partnerystę, nors mūsų politinė jėga visada stūmė šį klausimą pirmyn, buvo pati aktyviausia siekdama Asociacijos sutarčių su valstybėmis. Dabar kalbėta jau apie tai, kad Asociacijos sutartis galima pasirašyti, tačiau apie narystę ES jau kalbos negali būti“, – stebėjosi L.Andrikienė. Ji kartu su europarlamentaru Vytautu Landsbergiu ne tik kad nesutiko su tokia nuostata, bet ir nusprendė parengti atskirą pareiškimą dėl padėties Ukrainoje ir dėl ES pozicijos, prie kurio prisijungė ir parlamento „sunkiasvoriai – tokie kaip Elmar Brok. Pasak jos, jeigu naujasis europarlamentaras pradės darbą taip, kaip suplanuota – Žaliųjų frakcija pakvietė į atidarymą Eurovizijos nugalėtoją Conchitą – tai galima suvokti, kad populistai naujame parlamente pasieks savo. „Europa dabar užsiėmusi pati savimi. Įvyko rinkimai, vyksta derybos dėl postų, o Putinas Ukrainoje daro tai, ką jis nori“, – pastebėjo L.Andrikienė. Tad ES tylėjimas yra nepateisinamas, sako politikė. Todėl ES vadovai raginami imtis adekvačių priemonių.

Tad jeigu Ukrainai nebelieka perspektyvos tapti ES nare, tai viskas, kas buvo iki šiolei, tėra tuščias garsas, kalbėjo L. Andrikienė. O tai reiškia, kad ES pradeda šokti pagal Rusijos dūdelę. Asociacijos sutartis turėtų būti pasirašyta birželio 27 dieną, ir V.Putinai, regis, nepavyks to sutrukdyti.  Kuo daugiau pastangų jis deda, tuo ukrainiečiams aiškiau, kas bus sutarties nepasirašius.

 Prieš vizitą – netikėtas žingsnis

 Tačiau stebina ir pats Rusijos prezidentas – prieš skrydį į Vieną jis paragino Dūmą atšaukti sprendimą dėl galimų kariuomenės veiksmų Ukrainoje. Politologai puolė svarstyti, kaip galima paaiškinti tokį jo žingsnį – kaip atsitraukimą ar ruošiamą naują kirtį iš pasalų? Nuomonių yra įvairių. Štai vadinamųjų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ atstovai pareiškė apgailestaujantys dėl Kremliaus sprendimo.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai kovo 1-ąją suteikė V.Putinui įgaliojimus imtis intervencijos, kad būtų užkirstas kelias kraujo praliejimui. Mat Rusijos karinė doktrina leidžia panaudoti ginkluotą kariuomenę užsienyje savo piliečiams apsaugoti.

„Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. , 15.10 val.,  19.10 val. . Laida kartojama šeštadienį  10.10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Komentarai

komentarai(-ų)