„Europos Parlamentas – iš pirmų lūpų“ – Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė

 

Radijo stoties „FM99″ laidos „Europos Parlamentas – iš pirmų lūpų“ viešnia – Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė. Laidoje kalbėta apie praėjusios savaitės Laimos Andrikienės vizitą Dzūkijoje. Taip pat paliestas ir skandalas, prasidėjęs paskelbus Prezidentės susirašinėjimą su buvusiu liberalų vadovu Eligijumi Masiuliu. Plačiau apie šias ir kitas temas klausykite poklabio įrašo.

Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė

Lietuvoje su smarkumu įsisiūbuoja skandalas, prasidėjęs paskelbus Prezidentės susirašinėjimą su buvusiu liberalų vadovu Eligijumi Masiuliu. Skandale minimos vis naujų politikų pavardės bei keliama žiniasklaidos nepriklausomumo problema. Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė atsakydama į klausimą ar tai rimta grėsmė nacionaliniam saugumui sako: „istorija, prasidėjusi apkaltinus Eligijų Masiulį kyšio ėmimu įgija labai didelę apimtį ir neaišku, kur ji nuves. To dar nebuvo. Svarstoma ir bandoma aiškintis, kiek Lietuvos politinės partijos yra valdomos oligarchų, kokią įtaką oligarchai turi žiniasklaidai. Jei tai kas dabar yra tik versijos ir įtarinėjimai, pasitvirtins, bus suduotas labai rimtas smūgis visai Lietuvos politinei sistemai taip pat ir žiniasklaidai. Valstybės saugumo departamento rašte, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui yra sakoma, kad koncernas „MG BALTIC“ siekdamas savo interesų, buvo sukūręs ilgalaikę veikimo strategiją. VSD tai vertina, kaip destruktyvią veiklą, keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui bei galinčią destabilizuoti demokratišką valstybės plėtrą. Pats koncertas tokius kaltinimus atmeta. Šiuo metu visiškai neaišku ar tai bus tik audra stiklinėje? Tačiau Lietuvoje politinis žemės drebėjimas tikrai jaučiamas ir jeigu jis įsisiūbuos – neaišku kas po jo liks ir kaip šią situaciją įvertins piliečiai, rinkėjai. Vakarietiškos politinės sistemos sukūrimas buvo laikomas vienu didžiausių nepriklausomos Lietuvos pasiekimų. Labai nesinorėtų, kad politinė sistema pasirodytų tik tuščias burbulas ar iš užkulisių manipuliuojama sistema“.

Sudarius Lietuvos savivaldybių atvirumo Europos Sąjungos (ES) investicijoms indeksą, paaiškėjo savivaldybės, kurių gyventojai dažniausiai naudojasi šių investicijų rezultatais, labiausiai jaučia jų poveikį gyvenimo kokybei ir daugiausiai žino apie jas. Sąrašo viršuje atsidūrė Tauragės r., Elektrėnų, Širvintų r., Jurbarko r., Kauno m., Ignalinos r., Alytaus r. ir m. savivaldybės.

Savivaldybių atvirumo ES investicijoms indeksas sudarytas bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 4500 respondentų iš visų 60 šalies savivaldybių.  Pagal savivaldybių atvirumo ES investicijoms indeksą šalyje pirmauja Tauragės r. savivaldybė. Apklausos duomenimis, 55 proc. tauragiškių yra gana gerai informuoti apie ES investicijų projektus, 66 proc. naudojasi šių projektų rezultatais, net 72 proc. mato šių investicijų naudą gyvenimo kokybei.

Antroje indekso vietoje rikiuojasi Elektrėnų savivaldybė. Net 36 proc. apklaustų elektrėniškių įvardijo patys dalyvavę viešuose aptarimuose, skirtuose ES investicijų projektams aptarti. Pusė respondentų iš Elektrėnų teigė besinaudoją ES investicijų rezultatais, 61 proc. mato jų naudą gyvenimo kokybei.

Daugiausia Lietuvos gyventojų ES investicijų naudą mato atnaujinant miestus ir miestelius, rekonstruojant kelius, renovuojant daugiabučius

Trečią vietą atviriausių savivaldybių žemėlapyje užėmusiame Širvintų rajone teigiamą investicijų poveikį gyvenimo kokybei įžvelgė net 63 proc. apklausos dalyvių, o projektų rezultatais naudojasi 58 proc. respondentų. Tiesa, palyginti su Taurage ir Elektrėnais, Širvintų gyventojai yra mažiau informuoti apie jų regione vykdomus ES investicijų projektus – su tokia informacija gerai susipažinę tik 30 proc. širvintiškių.

Jurbarkas, kuris rikiuojasi ketvirtoje indekso vietoje, labiausiai išsiskiria pagal ES investicijų įtakos vertinimą – net 70 proc. apklaustų jurbarkiečių mano, kad šios investicijos gerina vietos žmonių gyvenimą. Taip pat mano ir 63 proc. tyrime dalyvavusių kauniečių. Kaunas – vienintelis didmiestis, patekęs į atviriausių ES investicijoms savivaldybių dešimtuką.

Tyrimo duomenimis, daugiausia Lietuvos gyventojų ES investicijų naudą mato atnaujinant miestus ir miestelius, rekonstruojant kelius, renovuojant daugiabučius, teigiamas investicijų poveikis matomas ir kultūros, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos srityse. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama beveik 12 tūkst. projektų, kuriems iš ES 2014-2020 m. finansinės perspektyvos jau išmokėta 1,5 mlrd. eurų.

 

Komentarai

komentarai(-ų)