Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Referendumai – ginklas žmonių rankose
Referendumas – tautos valios ir pozicijos reiškėjas. Tačiau jis, kaip ir kiekvienas ginklas, gali atnešti ir naudos, ir žalos. Priklausomai nuo to, į kieno rankas jis patenka. Europoje referendumų daugėja, tačiau daugėja ir žalos, kurią jie padaro. Žalos pačioms šalims, kuriose tie referendumai įvyko ar dar tik vyks.
Europoje kyla radikalios jėgos
Radikalios politinės jėgos šiais metais gali užimti nemažai vietų Europos Parlamente. Tačiau ne vien tai kelia nerimą. Per Europą ritasi referendumų banga, skatinama tų pačių radikaliai nusiteikusių politikų. Nors Šveicarija ir ne ES šalis, tačiau glaudžiai susijusi su Bendrija per įvairias programas. Kai referendumas pastatė naują sieną atvykėliams iš kitų šalių, tai neliko nepastebėta ES. Todėl atsako ilgai laukti nereikėjo – Briuselis kol kas nutraukė kai kurias programas Šveicarijoje, pavyzdžiui, studentų mainų „Erasmus“, mokslininkų „Horizon“.
Škotijoje liko aštuoni mėnesiai iki referendumo, kuriame gyventojai pasisakys, nori jie būti Didžiosios Britanijos sudėtyje ar ne. Teigiamu atveju Londonas grasina nepalikti škotams svaro, užsimena ir apie ekonominius iššūkius, o atskirai stoti į ES vėl bus sudėtinga.
Lietuvoje referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo jau surinko reikiamą skaičių parašų.
Didžiojoje Britanijoje gyvenantis žurnalistas Marius Jokūbaitis, sekęs referendumų bangą, pastebėjo, kad jie tampa pavojingu instrumentu, galinčiu valstybei užtraukti nemalonumų. Bulgarai taip pat buvo sumanę drausti žemės pardavimą užsieniečiams, bet šiuo atveju pakako Briuselio pagrūmojimo, ir sprendimas buvo pripažintas antikonstituciniu. Sudėtinga situacija matyti ir Škotijoje, kur niekas nebežino, ar ten išliks euras ir ar valstybė tebeliks ES. „Atsakas Šveicarijai buvo greitas – mokslinės ir mainų programos sustabdytos“, – pasakojo M.Jokūbaitis, kuris mano, kad su žemės pardavimo referendumu Lietuvoje bus panašiai kaip Bulgarijoje – sprendimas neparduoti taip ir neįsigalios.
Tačiau rengti referendumų niekas nedraudžia, ir tauta iš tiesų gali nuspręsti, į kur eis – į Baltarusijos tipo valstybę ar normalią vakarietišką. Kalbant apie užsieniečių antplūdį, pasak žurnalisto M.Jokūbaičio, pavyzdžių galima paieškoti netoli. Estija nesiekė pereinamo laikotarpio ir žemę pardavinėja užsieniečiams jau keleri metai. „Nors pašonėje gyvena turtingi skandinavai, kurie galėtų sau leisti įsigyti dešimis hektarų žemės, tačiau antplūdžio nepastebėta. Žemę pirko su Estija susiję Skandinavijos šalių gyventojai, o iš viso jie valdo kiek daugiau nei vieną procentą žemės Estijoje“, – pasakojo M.Jokūbaitis.
Žemės nėra per daug
Žemės pardavimas užsieniečiams pažeidžia Lietuvos teritorijos vientisumą, sako referendumo šalininkai. Jie mano, kad užsieniečiai gali supirkti daug žemės Lietuvoje, kur yra daug pigiau nei Vakaruose. Vienas iš referendumo iniciatorių Julius Panka, paklaustas, ar domėjosi kaip yra kitose šalyse, sakė, kad jam neteko matyti valstybės, kuriose nebūtų nustatyta saugiklių žemės pardavimui užsieniečiams. „Jei ne referendumo parašai, Lietuvos politikai nebūtų atlikę namų darbų, nebūtų sudėta jokių saugiklių“, — įsitikinęs jis. Ir siūlo priimti tokius pat griežtus saugiklius kaip yra kitose šalyse. „Jie tokius saugiklius sudėjo, kad užsieniečiai negalėtų lygiaverčiai konkuruoti su vietiniais. Nes tai valstybės teritorija“, — „Europos klubui“ sakė J.Panka.
Tuo tarpu Lietuvoje, pasak jo, jau traukinys pajudėjęs dėl visiško uždraudimo pirkti užsieniečiams žemę. „Mes, tautininkai, dar prieš dvejus metus siūlėme valdžiai priimti saugiklius. Bet saugiklius bet kuri valdžia gali pakeisti, o jei įvyks referendumas ir tai bus Konstitucinė norma, ją bus galima atšaukti tik kitu referendumu“, – sakė jis, kuris nemano, kad Lietuvoje yra tiek daug perteklinės žemės, kuria būtų galima „prekiauti į kairę ir dešinę“. Lietuvoje, J.Pankos manymu, pakanka žmonių, kurie nori ūkininkauti ir pirkti žemę. Pašnekovo žiniomis, tik 11 procentų yra neišnaudotos žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje ir ta tendencija yra mažėjanti. Į pastebėjimą, kad niekas žmonių nevers parduoti savo žemės, tautininkas teigė, kad vargingai kaime gyvenantys žmonės „gali tuo susigundyti“. O jų anūkams ir proanūkiams išpirkti iš užsieniečių žemę esą jau bus sunku. Žemė nėra ta prekė, kurią galima lyginti su kitomis, pavyzdžiui, automobiliais, pridūrė jis. O žemės ūkio bendrovės, priklausomos užsieniečiams, esą dažniau bankrutuoja nei ūkininkai. „Jeigu norime įsileisti užsieniečius į žemės rinką, galima tą žemę nuomoti. Gali išsinuomoti tokiam laikotarpiui, kad jis nesulauks jo pabaigos“, – pasiūlė išeitį J.Panka. Referendumo šalininko nejaudina tai, kad žemę užsieniečiai jau gali pirkti seniai, per įkurtas bendroves. O referendumo tikslas – suteikti teisę valdyti žemę tik Lietuvos piliečiams. Ar tai reiškia, kad tautininkai siūlo nacionalizuoti jau bendrovių įsigytą žemę? „Kodėl taip? Galima ją išpirkti“, – sakė J.Panka.
Sutartyje apie žemę nieko nerado
Referendumo šalininkas įsitikinęs, kad pats draudimas pirkti žemę užsieniečiams neprieštarauja Lietuvos stojimo į ES sutarčiai. „Toje sutartyje nėra nei žodžio pasakyta apie žemę“, – sakė jis, tačiau jis sako, kad tai nesusiję su laisvu kapitalo judėjimo apribojimu.
Seimo narys Petras Auštrevičius su tuo nesutinka ir sako, kad žemės pardavimas yra tiesiogiai susijęs su laisvu kapitalo judėjimu. Todėl Lietuva, apribojusi šią laisvę, ir pažeistų sutartį. Nes diskriminacinių iškraipymų negali būti. Reguliaciniai apribojimai, pasak jo, gali būti, bet jie turėtų būti taikomi visiems – ir užsieniečiams, ir šalies gyventojams. „Mūsų piliečių irgi nevalia diskriminuoti, pavyzdžiui, kitose šalyse“, – sakė jis. Kitu atveju, jei Lietuva apribotų galimybę pirkti žemę užsieniečiams, Europos Komisija paduotų Lietuvą į teismą, mano parlamentaras. O tai jau kvepia bauda ir kitomis sankcijomis. Bauda gali būti nurašyta tiesiog nuo paramos Lietuvai porcijos.
Tikrasis tikslas – išstoti iš ES?
Pasak europarlamentaro Vytauto Landsbergio, sakymas, kad draudimas užsieniečiams pirkti žemę neprieštarauja laisvam kapitalo judėjimui, tėra akių dūmimas. „Europos klubui“ jis sakė, kad palaipsniui referendumai gali kelti klausimą ir dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, jei situacijos Europos šalyse klostysis ir toliau panašia vaga. „Tai yra ardymo pradžiai, o ar to ES nusipelnė ar ne – kitas klausimas“, – sakė europarlamentaras. Putino Rusija, pasak jo, būtų labai laiminga, jei ES pradėtų byrėti. Kai Lietuva pradėjo atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos, jo teigimu, nebuvo tokio tikslo ją sugriauti, o tiesiog išsilaisvinti iš jos. Tačiau viskas baigėsi imperijos griūtimi, ir lietuvių sprendimas tapti nepriklausomais prie to prisidėjo. O jei referendumu Lietuva bandytų išstoti iš ES, patirtų tik labai didelių nuostolių, nutrūktų visos paramos programos, šalies lauktų nusiritimas į skurdą, mano V.Landsbergis. „Tautą galima apgaudinėti, jaudinant ją, aitrinant visokias baimes. Tada žmogui jau nereikia net informacijos“, – pastebėjo europarlamentaras.
ES šalys su žemės pardavimo reikalu susitvarkė taip, kad tai nebūtų grėsminga, pastebėjo V.Landsbergis. Todėl priėmė įvairius ribojimus, kurie nepažeidžia ES nuostatų. „Pavyzdžiui, kiek gali įsigyti žemės, turi gyventi toje šalyje, žemę dirbti“, – pateikė pavyzdžių pašnekovas. Panašius saugiklius galėtų ir Lietuva priimti. „Jei mes uždrausime pirkti žemę ES piliečiams, tai akivaizdu, ka mes laužome sutartys. Kokios pasekmės? Arba išstojame iš ES arba mums duos pasirinkti.
Ponas Šliužas ir neslepia norintis, kad Lietuva išstotų iš ES“, – sakė V.Landsbergis. Todėl referendumo organizatoriai, pasak jo, turėjo elgtis sąžiningai ir rinktis parašus už tai, kad ko jie iš tiesų siekia.
Taigi Lietuva greičiausiai žengs kitų šalių pramintu taku. Pavyzdžiui, Latvijoje jau įvedami saugikliai, kurie galėtų būti naudingi ir Lietuvai: žemę galės pirkti tik tikri ūkininkai. Panašiu keliu nuėjo ir vengrai bei kitos šalys.
