Klausyti gyvai

15:00 - 16:00

Dienos kaleidoskopas

Festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ matuojasi naują rūbą

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Birželio 19 d., šeštadienį, gerokai atsinaujinęs ir praplėtęs renginių spektrą, XIX tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ plačiai atveria vartus meno gurmanams ir kviečia į festivalio pradžios renginius.

Festivalis – puikiose čiurlionistų rankose

Pasak Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo Lino Urmanavičiaus, festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ neabejotinai yra vienas stipriausių Druskininkų kultūrinių renginių, ne vieną dešimtmetį žavintis savo išskirtine profesionalia programa, rafinuotumu ir elegancija.

2021 metais tradicinio tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu” sumanytojas ir ilgametis rengėjas „Lietuvos muzikų rėmimo fondas“ festivalio organizavimą perdavė į Druskininkų rankas.

L. Urmanavičius

„Druskininkai – šimtamečių kultūros tradicijų ir naujų meno vėjų miestas. Todėl perėmę festivalio organizavimą, stengėmės papildyti ir plėsti festivalį, kad jis apimtų kuo įvairesnių meno sričių, įtrauktų kuo daugiau kūrėjų. Šį savaitgalį prasidedantis jau XIX Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ pasiūlys labai turtingą ir turiningą programą ir sukurs nuostabią tris mėnesius trunkančią kultūros šventę,“ –  pasakoja L. Urmanavičius.

Tradicijos ir naujos kryptys

Festivalio organizavimą perėmęs Druskininkų kultūros centras sieks išsaugoti per 18 metų susiformavusias gerąsias festivalio tradicijas ir papildys programą ryškiausiais profesionalių kūrėjų darbais įvairiose meno kategorijose. Šiais metais festivalio veiklos apims net penkias kryptis: muziką, dailę, literatūrą, kiną ir fotografiją bei švietėjiškąją.

Išskirtinio žiūrovų dėmesio turėtų sulaukti rankinių varpų ansamblis ARSIS (Estija). Šis ansamblis pasaulio klasikų kūrinius, liaudies melodijas, ištraukas iš garsių operų atlieka tik rankiniais varpais, nepritariant jokiam kitam instrumentui. Jo pasirodymų metu scenoje būna virš 50 varpų ir varpelių – nuo pačių mažiausių, laikomų rankose, iki didžiausių, statomų ant grindų. Visų instrumentų svoris siekia net 1 toną. Ansamblis yra tapęs estų muzikos simboliu ir yra surengęs šimtus koncertų Estijoje ir užsienyje.

Festivalį atidarys vienas geriausių Lietuvos kamerinės muzikos ansamblių – Čiurlionio kvartetas, atliekantis didingą misiją – garsinti M. K. Čiurlionio vardą Lietuvos ir užsienio scenose. Pusę amžiaus gyvavimo metų perkopęs kolektyvas scenose inicijuoja originalius klasikos ir džiazo projektus, dalyvauja plataus žanrinio konteksto koncertuose („e/q, elektronika kvartetui“, „Siaubinga muzika“, „Greiti ir įsiutę“).

M. K. Čiurlionio, W. A. Mozart ir A.Vivaldi muzika palepins Lietuvos kamerinis orkestras – vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų mūsų šalies muzikantų kolektyvų. Tituluojamas Lietuvos atlikimo meno ambasadoriumi orkestras grojo beveik visose Europos šalys, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Japonijoje, Kinijoje, Australijoje, Islandijoje ir kt. Orkesto primarijus Džeraldas Bidva – daugiafunkcionalus, virtuoziškas, turintis subtilų koloritą, gebantis tuo pat metu ne tik soluoti, bet ir vesti orkestrą bei girdėti ansamblį, puikus koncertmeisteris, su kuriuo orkestras jaučia vienas kito petį ir alsavimą smuikininkas. 

Festivalį papildys muzikos asų – Valstybinio Vilniaus kvarteto ir jaunos, sėkmingai į operos ir kamerines scenas įsiveržusios solistės A. Pilibavičiūtės – koncertinė programa. Trys žavios muzikės, jau devynerius metus kartu grojančios Kauno fortepijoniniame trio –L. Krėpštaitė, I. Andruškevičiūtė-Čepinskienė ir A. Krištaponienė –  pristatys klausytojams programą „Aš pažinau karalių tavyje”. G. Prunskus papildys programą filosofinės ir intelektualios V. Mačernio poezijos skaitiniais.

Gavusi kvietimą koncertuoti Druskininkuose, visada į gimtąjį miestą iš Vokietijos sugrįžta druskininkiečių ypač mylima pianistė G. Gedvilaitė-Göhle. Pianistė pasižymi ryškiomis muzikinėmis idėjomis ir išskirtiniu atlikimu. Jos programos visuomet originalios ir naujos, pilnos fantazijos ir laisvės jas interpretuojant. Guoda – daugelio tarptautinių konkursų, tarp jų ir M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų, laureatė, koncertavusi žymiausiuose tarptautiniuose renginiuose Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, kartu su smuikininku V. Čepinskiu debiutavusi “Weill Recital Hall at Carnegie Hall” Niujorke.

MKČ paminklas Druskininkuose

Lietuvių liaudies dainos, lydimos  vargonų muzikos, meditacija-improvizacija ir specialiai šiam renginiui parašyta daina ,,Ateik, naktie“ pagal V. Mačernio eiles – dvi jaunos ir be galo talentingos atlikėjos D. Tiškovaitė ir K. Kuzminskaitė sukels tikrą muzikinį ažiotažą. Nors jos šiuo metu gyvena skirtingose Europos vietose, tačiau abiejų kelias į profesionalią muziką prasidėjo toje pačioje vietoje ir tais pačiais metais. Muzikės tebedraugauja ir karts nuo karto surengia bendrų koncertų.

Savo žiūrovų sulauks G. Cinauskas ir E. Kuleševičius, gerai žinomų solisčių R. Tallat-Kelpšaitės, R. Preikšaitės ir G. Cinausko programa „Lietuvių kompozitorių solo dainos ir duetai   „Mikit, lankos”, vargonų muzika su D. Enciene.

Festivalį vainikuos Kauno valstybinio choro pabaigos koncertas. Choras yra surengęs daugiau kaip 3000 pasirodymų Lietuvoje ir svetur, Berlyno stadione jo atliekamos C. Orffo kantatos „Carmina Burana“ klausėsi per 75 tūkstančius žmonių, o G. F. Händelio oratoriją „Mesijas“ choras yra atlikęs daugiau nei 80 kartų.

Kūrybiniai eksperimentai ir kelias jaunųjų talentų skrydžiui

Pasak Druskininkų kultūros centro direktorės Rimutės Viniarskaitės, Druskininkai suteikė kūrybinius sparnus Čiurlioniui, tad daug dėmesio festivalio metu bus skiriama vaikų ir jaunimo kūrybiškumui skatinti. Čiurlionis buvo smalsus ir lenkiantis nusistovėjusius standartus, drąsiai išbandydavo naujoves, todėl festivalyje vietą ras įvairūs kūrybiniai eksperimentai.

Čiurliono kūryboje ir menininko dvasinėje brandos procese labai svarbų vaidmenį suvaidino Druskininkų apylinkių gamta, ypač jo pamiltas Raigardas – Nemuno slėnis netoli Druskininkų. Raigardo legendos, girdėtos dar vaikystėje, buvo vienas iš Čiurlionio tautinę orientaciją paveikusių veiksnių. Slėnio pakraštyje įsikūręs archajiškas Švendubrės kaimas, Velnio akmuo, Kubilnyčios upelis buvo tos vietos, kur dailininkas sėmėsi lietuviškos dvasios. Festivalio metu bus surengta ekspedicija į Švendubrę su menotyrininke A. Česnulevičene ir pasivaikščiojimas po Raigardo slėnį su Klaipėdos universiteto archeologu, prof. dr. V. Vaitkevičiumi.

Festivalio naujiena – lauko kino seansai apie Čiurlioniui giminingas kūrėjų sielas: „Maria Callas: savais žodžiais”, “Tapytoja ir vagis”, “Šokėja”, „Laiškai Sofijai“.

Čiurlionio tapybos kūrinių genialumas ir neatskleistos už kūrinių slypinčios prasmės vilioja menotyrininkus, kurie ieško atsakymų, gilinasi į galimas genijaus kūrybos sąsajas. Tiems, kurie norės giliau pažvelgti į Čiurlionio kūrybą, suprasti jos simbolius ir impresijas, verta paklausyti itin novatoriškai ir plačiai aiškinančio Čiurlionio kūrinių prasmes ir simboliką lektoriaus Ričardo Jankausko paskaitos „Atsargiai Čiurlionis“. Hum. M. d. Nida Gaidauskienė pristatys knygą „Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: modernėjančios savimonės kontūrai“.

Festivalio renginiuose dalyvaus per 200 Lietuvos ir užsienio šalių muzikos atlikėjų, menininkų, muzikologų, dailėtyrininkų, kurių koncertuose, paroduose, susitikimuose ir kituose renginiuose apsilankys per 5000 druskininkiečių ir kurorto svečių.

Kitos naujienos

Brangūs mažieji ir jaunieji bičiuliai, sveikiname su Šv. Velykomis!!! Apkabinam ir džiaugiamės su...

Šiandien, kovo 29-ąją, Rotušės aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO 20-ųjų metinių minėjimas ir Didžios...

Velykos jau čia pat: pasidalinkite savo namų puošybos idėjomis! Velykos – tai ne tik pavasario at...

Alytaus m. savivaldybė informuoja apie eismo ribojimus dėl eisenos.