Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Į Alytų ir vėl atidunda literatūrinis traukinys!
Šį rudenį į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką (Seirijų g. 2) atriedės simbolinis literatūros ir muzikos traukinys. Prieš porą metų susidomėjimo ir populiarumo sulaukęs projektas „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ ir vėl žada įdomius literatūrinius bei muzikinius susitikimus, skirtingų kartų diskusiją ir intrigą.
Rugsėjo 14 d. 17 val. bibliotekoje įvyks literatūros ir muzikos vakaras. Alytiškiai galės susipažinti su nauju vardu šiuolaikinėje literatūroje – rašytoju Povilu Šklėrium ir atrasti jo sąsajas su Alytumi. Svečią kalbins literatūrologė Neringa Butnoriūtė. Literatūrinius pašnekesius papildys Dovilės Dimšaitės vokalas ir muzika.
Kviečiame visus besidominčiuosius šiuolaikine lietuvių literatūra (o ypač – drąsius ir originalius senjorus) ateiti į šį renginį ir padiskutuoti su jaunuoju autoriumi, juk knygos yra kaip tik tai, kas gali skirtingoms kartoms padėti suprasti vienai kitą.
Kaip pasakojo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė: „Šiemet mes šiek tiek formatą pakeitėm – vieną vakarą atiduodam jaunosios kartos atstovui – renginių ciklas prasidės Povilo Šklėriaus kūrybos pristatymu. Antras vakaras – „sulituojam” į vakarą du autorius, labai skirtingus ir tuo pačiu turinčius tai, kas juos jungia. Tai kūrybiškiausios praėjusių metų knygos, parašytos šiaulietišku dialektu, romano „Pietinia kronikas” autorius Rimantas Kmita ir nacionalinės premijos laureatas poetas ir romanistas Donaldas Kajokas. Na, o trečiame vakare – vyresniosios kartos kūrėjas, visų alytiškių spėtas pamilti poetas eseistas Rolandas Rastauskas, o su juo atvažiuoja Virginija Cibarauskienė”.
„FM99” eteryje kalbėjome ir su literatūrologe Neringa Butnoriūte, pasakojusia apie rašytoją Povilą Šklėrių: „Mes esam ta jauna žmonių karta, kuri jau priklauso interneto epochai, kaip savaime suprantama, rašto, vaizdo komunikacija. Ir pirmiausia aš sutikau Povilą kaip tinklaraštininką, kuris, sakykime, dirbantis archyvaru, savotiškai archyvuodavo savo gyvenimą, aprašydamas savo sapnus, įsivaizdavimus, tam tikrus įvykių scenarijus… Buvo labai įdomu ir netikėta, kad, skaitydama jo pirmąjį romaną, aš visai gražiai atpažinau, kaip jis tą archyvavimą sužaidė su autobiografija ir savo medžiaga”.
