„FM99“ kultūra: Alytuje vyks ypatingas renginys – tradicinio Japonijos KABUKI šokio pasirodymas!

Gegužės 16 dieną 18 valandą Alytaus miesto teatrą užlies japoniška šokio ir teatro harmonija. Galėsime tapti „TRADICINIO JAPONIJOS KABUKI ŠOKIO PASIRODYMO“ liudininkais.

Kaip pasakojo Gabija Kaunelienė – Japonijos agentūros YUKARI vadovė ir šio Japonijos sceninių menų pristatymo Lietuvoje projekto koordinatorė: „Labai kviesčiau visus ateiti tiesiog gerai nusiteikus, geranoriškom emocijom, tikintis išvysti kažką, kas yra nekasdieniška. Galbūt tai bus keista, įdomu, nebūtinai vien geros emocijos, galbūt ir muzika bus neįprasta mūsų ausiai. Trupė taip pat kalbės japonų kalba. Tai siūlyčiau ateiti atvira širdimi, aktoriai norės kuo labiau pasidalinti savo tradicijomis su žiūrovais“.

Organizatorių nuotr.

Kabuki – Japonijos pasididžiavimas, tipiškas tradicinis menas. Tai nuo seno visų mėgstamas teatras, kuris kaskart žavi žiūrovus išskirtiniais daugiasluoksniais ir spalvingais kostiumais, masyvia scenine įranga bei stebinančiais prietaisais. 2005 metais UNESCO pripažino Kabuki vienu iš nematerialaus kultūros paveldo šedevrų. Ši teatro rūšis yra žinoma ir vertinama ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje.

Kabuki (歌舞伎) skiemuo “ka” (歌) reiškia dainą, “bu” (舞) – tradicinį japonišką šokį, o „ki” (伎)  – meną.

Po 15 metų pertraukos š.m. gegužę su šia išskirtine tradicija artimiau susipažinti galės ir Lietuvos žiūrovai.

Organizatorių nuotr.

Daugiau nei 400 metų istoriją skaičiuojantis kabuki teatras gimė Edo laikotarpiu (1603-1868) kaip liaudiška pramoga. Kabuki prasidėjo nuo ekstravagantiško ir netgi erotiško šokio, kurį sušoko Izumo šventyklos mergelė Izumo no Okuni, apsirengusi vyrišku ryškiu kimono ir peruku. Po kiek laiko paplito erotinio turinio kabuki pasirodymai, atliekami tiek kurtizanių, tiek jaunų berniukų, bet saugant visuomenės moralę vaidinti kabuki galiausiai buvo leista tik vyrams. Taigi vyrai atliko visas – vyrų, karių, prekeivių, moterų, vaikų, prostitučių, dvasių, senučių ir t.t. – roles ir ši taisyklė išliko iki šiol. Atsiradus onnagata, moterų roles vaidinantiems aktoriams vyrams, nuolat augo meninė kabuki vaidybos kokybė. Taip pat pasikeitė ir pasirodymų turinys – nebeliko erotinio turinio, pradėtos gvildenti istorinės temos.

Kiekvienas kabuki aktorius turi aktorių pasaulyje naudojamas pavardes – sceninius vardus jago. Kabuki meistriškumas ir įgūdžiai perduodami aktorių šeimos linija iš kartos į kartą ir yra vis tobulinami. Scenoje jaunieji kabuki šeimų aktoriai pasirodo nuo trejų, ketverių metukų, taip kaupdami neįkainojamą sceninę patirtį.Įžymūs dramaturgai ir muzikos atlikėjai kaupia profesionalumą, sceninė įranga vis tobulėja, ir net šiais laikais kabuki evoliucija tęsiasi.

Organizatorių nuotr.

Kabuki spektakliuose labai svarbus grimas. Vien pamatę grimą, galime suprasti apie veikėją – raudona spalva žymi gerus veikėjus, atspindi dorybę, aistrą, jėgą; mėlyna spalva žymi blogus veikėjus ir atspindi blogasias žmogaus savybes (pavydą, baimę), o ruda spalva žymi demonus, goblinus, dvasias. Taip pat svarbus reiškinys yra mie – spektaklio įkarštyje aktoriai sustingsta įspūdingoje pozoje, kad pabrėžtų to epizodo svarbą ir grožį. Tuo metu salės žiūrovai šaukia sustingusio aktoriaus vardą, taip išreikšdami susižavėjimą jo vaidyba.

Kabuki kūrinių tematika įvairi, daugiausia tai istorinės, šeimyninės arba tradicinio šokio dramos.Istorinės dramos inscenizuoja įvairius Edo bei ankstesnių laikotarpių įvykius. Šeimyninių dramų tema vaizduoja Edo laikotarpio miestiečių gyvenimą. Tuomet tai buvo drama žmonėms apie juos pačius, dabar – vertinga etnografinė istorinė medžiaga.Tradicinio šokio dramos yra šokiai pagal tų laikų liaudies muziką. Šie šokiai – tai sukimosi plokštuma ir judėjimo aukštyn žemyn dermė.

Šokis japonams nuo seno buvo ir yra labai svarbi kultūros dalis. Tai įrodo dar Japonijos susikūrimo mituose minimi reikšmingi šokiai, pvz. šokis, kuriuo supykusi saulės deivė Amaterasu buvo viliojama iš olos, kad vėl apšviestų ir šildytų pasaulį, taip pat Šinto religijoje religiniais tikslais šokami ritualiniai šokiai ar net iki šių dienų kolektyviai atliekamas bon-odori šokis festivalių metu.

Organizatorių nuotr.

Japoniškas tradicinis šokis nihon-bujo išsirutuliojo atsiskyręs nuo kabuki tradicinio šokio dramos bujogeki ir skaičiuoja beveik 400 metų istoriją. Nihon-bujo išskiriami atskiri žanrai, pvz. kabuki programos dalimi kadaise buvę šokiai yra vadinami kabuki-bujo. Būtent kabuki-bujo išlaikė kai kuriuos kabuki teatro skiriamuosius bruožus – panašius įspūdingus kostiumus, grimą, scenos išdėstymą ir pan.

Nihon-bujo nuo kabuki skiriasi tuo, kad nihon-bujo pasirodymuose istorija yra atskleidžiama beveik vien šokio judesiais ir muzika, o kabuki – pokalbiais tarp veikėjų. Taip pat nihon-bujo svarbiausia dalis yra pats šokis, o kabuki –  istorija. Kaip dar vieną skirtumą būtų galima įvardyti tai, kad nors kabuki iki pat šių dienų gali vaidinti tik vyrai, nihon-bujo šoka tiek vyrai, tiek moterys.

Nihon-bujo judesiai susideda iš sukimosi plokštuma – mai, šokio judesio aukštyn žemyn – odori ir gestų – furi, taigi šokyje jungiant šiuos tris elementus ir yra atskleidžiamas vaidmuo. Visi jausmai ir dramatiškos scenos yra išreiškiamos vien judesiu, ne žodžiais. Kiekvienas judesys yra išdailinamas iki tobulybės ir turi užslėptą reikšmę. Vienaip ar kitaip pakreiptas veidas ar ranka gali atskleisti personažo jausmus, socialinę padėtį ir kitas svarbias detales. Taip pat nihon-bujo šokyje ypač didelę reikšmę turi vėduoklė. Šokėjų išskleidžiama ar suskleidžiama bei įvairiai kreipiama vėduoklė gali išreikšti ar imituoti labai daug daiktų: kartais vėduoklė tampa fleita, sakės buteliu, imituoja krentančius žiedlapius, tekančią saulę ir pan.

Organizatorių nuotr.

Meidži eroje (XIX a. pab.) kabuki teatras imtas laikyti klasikiniu ir nuo to laiko naujų pjesių buvo sukurta nedaug, pastaraisiai metais pradėta šiek tiek modernizuoti senasias pjeses, visą dieną trukę spektakliai pradėti trumpinti iki kelių valandų. Šiandien Kabuki yra stipri ir neatskiriama pramogų industrijos dalis Japonijoje. Taip pat tiek kabuki, tiek nihon-bujo tradicijos skleidžiamos ir užsienyje, organizuojant pasirodymus ir kūrybines dirbtuves.

 

Komentarai

komentarai(-ų)