Gintautė Riabovaitė: žmonės pasako labai daug keistų dalykų

Pokalbis turėjęs atskleisti karantino metu pradėtą veiklą, pavirto į gilų, jautrias žmogaus jausmų stygas paliečiantį atvirą pašnekesį. Gintautė Riabovaitė, mergina, kerinti nuoširdžiu atvirumu ir sveiku požiūriu į gyvenimą.

Vija ir Gintautė Riabovaitė

Baigusi menotyros studijas Vytauto Didžiojo universitete, mergina, ko ne penkis metus ieškojo savo vietos, veiklos, kuri teiktų malonumą, atskleistų jos gebėjimus ir išmitintų.

Nepraleisite įdomių pokalbių prenumeruodami mūsų tinklalaidę  Apple podcasts | Spotify | Google podcasts | RSS

Gintautė išbandė daug veiklų nuo muziejinių tekstų rašymo, kultūrinės veiklos vadybos, darbo Skambučių centre ir net auto dalių išvežiojimo.  Visos veiklos davė patirties, kažko naujo, nugludino (švelniai sakant) kampus, „pakoregavo“ pasitikėjimą savimi.

Pokalbio I dalis

Darbe jai teko patirti įvairių sunkiai apibūdinamų dalykų. Pasak jos, žmonės  pasako labai daug keistų dalykų. Pavyzdžiui, teko išgirsti tokią kolegos frazę: „Gintaute, nuo tavo tekstų mane verčia vemti, tu neturi talento rašyti“. 

Pokalbio II dalis

Kitame darbe Gintautei vedant ekskursiją po nuostabų dvarą  grupei lankytojų, priėjo nepatenkinta parko lankytoja ir išpoškino: „Pas jus čia šlykštu ir šiaip, tu stora“.

Dar vienas perliukas iš Gintautės darbo skambučių centre, kai paskambinus klientui mergina išgirdo: „Atsiprašau, ar galite pasakyti, koks jūsų išsilavinimas? Jeigu neturite aukštojo, tai kaip aš su jumis kalbėsiu? Jeigu turite aukštąjį, tai ką jūs veikiate šiame darbe?“.

Pasakykite, kaip vertinti save, toliau veikti dirbti, po tokių aplinkinių pareiškimų?

„Iš muziejaus mane atleido. Prasėdėjau tris mėnesius, žiūrėdama į vieną tašką. Nukrito savivertė, patikėjau tais žodžiais. Reikėjo darbo, o tų darbų nelabai buvo. Atsirado vienas įdomesnis – auto dalių išvežiotoja. Aš norėjau darbo, kur man visiškai nereikėtų galvoti. Man reikėjo tik tam tikrą dėžę nugabenti į tam tikrą servisą ir palikti ją.  Darbas patiko tuo, kad jis nereikalavo proto pastangų. Tuo metu aš visiškai nenorėjau apie nieką galvoti. Tiesiog sėdėdavau mašinoje, klausydavau garsiai muziką ir dainuodavau važinėdama po miestą. Tai buvo geras darbas restartui, kurį norėjau pasidaryti po tos liūdnesnės vasaros“, – atvirai pasakoja Gintautė.

Ar pagalvojate nors kartais, kiek jūsų arogantiški pareiškimai Skambučių centro darbuotojui, kolegai arba šiaip nepažįstamam žmogui gali padaryti žalos? Pagalvokite ir susivaldykite, kai kitą kartą norėsite pademonstruoti savo pranašumą.

Pokalbyje su Vija Gintautė atskleidžia, kaip tiesmuki, nepagarbūs žodžiai numenkino jos savivertę, įtikino, jog ji tokia, kaip apie ją kalba, atsitiesti po šio smūgio merginai prireikė kelių mėnesių. 

Ir štai, tada kai pasaulį užklupo pandemija, kai Lietuvoje pradėjo žlugti verslai, o žmonės praradinėjo darbus, Gintautė atrado kažką naujo. Tai buvo siuvinėjimas. Pradėjusi siuvinėti ant senų suplyšusių marškinėlių (kurie šiuo metu yra Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose ir laukia savo laiko pasirodyti ekspozicijoje) mažus objektus, užrašus, susijusius su karantinu, mergina įsijautė.

 Ji pajuto, kaip tai įdomu, nedelsdama nusipirko kelis nuotolinius siuvinėjimo seminarus ir pradėjo intensyviai mokytis. Dabar ji jau moka apie 40 įvairių dygsnių, originaliai juos derina vienus su kitais.  Gintautė sulaukė sekėjų, užsakymų. Dabar ji dažnai siuvinėja ant marškinėlių ar džemperių, siuvinėja konkrečius atvaizdus ar paveikslus.

 „Smagu, kad vis daugiau atrandu, ir vis daugiau dalykų galiu sujungti į siuvinėjimą. Su kiekvienu sudėtingesniu darbu aš vis savimi pasididžiuoju ir pasidžiaugiu“, – džiaugiasi Gintautė.

Nuotaikingą Vijos pokalbį su Gintaute išgirsite išklausę laidos įrašą.  Laidoje mergina pasidalina savo svajonėmis, planais, požiūriu ir jautriausiais dalykais, kuriuos ne kiekvienas išdrįstu atskleisti.

Nepamirškite, kad laidas galima klausytis tinklalaidžių platformose, tiesiog į paieškos langelį įrašykite „Papasakok man, su Vija“.

Taip pat skaitykite:

Pokalbis apie geros mokyklos kūrimą. Mingailė ir Tautvydas Meldaikiai: baimė stabdo progresą

Komentarai

komentarai(-ų)