Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
ATNAUJINTA Klausyti Kol kas jis neprognozavo, kiek lėšų reikės buferinei zonai. Norima, kad ES finansuotų 100 proc., tačiau yra siūlymų padengti 50 ar 75 proc. Š iuo metu Lietuva ES prašo 14 mln. eurų. Kitos valstybės reikiamas sumas dar skaičiuoja.
Planuojama, kad vien Lietuvai tvorai pastatyti reikėtų 10 mln. eurų. Dar apie 3,5 mln. reikėtų angarų statybai, 0,5 mln. – dezinfekcinėms medžiagoms.
Taip pat nuo rugpjūčio vidurio planuojama apmokestinti iš afrikinio kiaulių maro zonos į Lietuvos teritoriją įvažiuojančius automobilius. Vilkikams mokestis siektų 25 litus, lengviesiems automobiliams – 5 litus. Š į siūlymą turės apsvarstyti Vyriausybė. Rinkliavos įvedimą svarsto ir kaimyninės valstybės – Lenkija, Latvija, Estija. Lietuvoje yra 16 pagrindinių pasienio postų. J. Milius pripažino, kad šiuo metu sudėtinga tikrinti keliaujančiųjų bagažą – ketinama, jog jį apieškoti bus apmokyti šunys arba būtų įrengiami skeneriai. Š iuo metu Lietuva kovai su afrikiniu kiaulių maru jau yra išleidusi apie 700 tūkst. litų. Per dieną dezinfekcijai išleidžiama 17 tūkst. litų.
——-
Baltijos šalys ir Lenkija privalo griežtinti priemones kovojant su agresyvaus afrikinio kiaulių maro plitimu, teigia Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.Vakar Minske, susitikime su Rusijos ir Baltarusijos veterinarijos tarnybų vadovais bei valdžios pareigūnais dalyvavęs J.Milius sakė, kad Baltarusijoje patvirtinti du oficialūs afrikinio kiaulių maro židiniai, kurie jau yra likviduoti. Jo teigimu, kitos Baltijos šalys ir Lenkija turėtų imtis Lietuvos naudojamų prevencinių veiksmų, nes jose prevencija yra siauresnė ir silpnesnė.
„Baltarusija dabar yra suskirstyta į dvi saugumo zonas, ribojamas gyvūnų judėjimas, maisto prekių gabenimas ir laikymas. Prezidento įsakymu, šalyje per dieną sumedžiojama 500-1000 šernų, kurie yra užkasami. Svarstoma uždrausti gyventojams visoje šalyje laikyti kiaules„, – sakė J.Milius. Jo teigimu, Baltarusijos pramoniniuose kompleksuose yra laikoma apie 3,5 mln. kiaulių, todėl pirmiausiai norima apsaugoti jas.
„Liberalumo tokioje situacijoje negali būti, nes užkratas yra labai gyvybingas – šaldytoje mėsoje jis išsilaiko iki šešerių metų, sūdytoje – iki vienerių metų. Ligos plitimas labai priklauso ir nuo žmogiškojo faktoriaus. Baltarusijos pareigūnai susitikime pranešė, kad tikrina ir gyventojų šaldytuvus – jei juose randama mėsos, ji paimama ir sunaikinama„, – sakė J.Milius.
Pasak jo, susitikime Minske buvo pristatyta Rusijos mokslininkų prognozė, kad afrikinis kiaulių maras išplis į Baltijos šalis ir Lenkiją, o per Ukrainą – į Vengriją ir Austriją. „Kitą pirmadienį Vilniuje susitinkame Baltijos šalių ir Lenkijos veterinarijos tarnybų vadovai ir svarstysime prevencijos veiksmus, nes kai kuriose šių šalių netgi neuždraustas pašarų įvežimas. Sieksime, kad priemonės būtų griežtinamos„, – teigė J.Milius.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dezinfekuojamos transporto priemonės, keleivių avalynė, uždraustas maisto produktų, pašarų gabenimas. Be to, Lietuva svarsto galimybę imtis radikalių priemonių – 10 kilometrų atstumu nuo sienos su Baltarusija išnaikinti visas kiaules. Skaičiuojama, kad jeigu EK prašymui pritars, Lietuvos apsienyje teks išnaikinti apie 10 tūkst. kiaulių. Lietuva brandina planus pasienyje su Baltarusija pastatyti 500 kilometrų gyvūnų migraciją stabdančią tvorą – jai prašoma apie 10 mln. eurų (34,5 mln. litų) europinės paramos. Lenkija nuo Baltarusijos norėtų atsitverti apie 420 kilometrų ilgio tvora.
Nuotraukoje – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.
——-
Kalbėk [email protected]
