„Gyvas miestas“ – ar Lietuvos švietimo sistema pasirengusi mažinti atskirtį ir į mokyklas priimti vaikus su psichikos ar fiziniais sutrikimais?

Dabar mūsų šalyje veikia 48 specialiojo ugdymo centrai ir specialios mokyklos, o vaikai, linkę nusikalsti, ugdomi dar šešiuose vaikų socializacijos centruose. Kadangi Lietuva įsipareigojo Jungtinėms Tautoms užtikrinti visiems vienodas mokymosi galimybes iki 2030-ųjų, žadama specialiųjų poreikių turinčius vaikus integruoti į bendrojo lavinimo mokyklas. Ši pertvarka turėtų prasidėti jau po dvejų metų. Vienas iš didžiausią nerimą keliančių klausimų: ar iki to laiko bus parengta reikalingų pedagogų ir kitų specialistų? Kaip reikėtų pasiruošti, kokius namų darbus atlikti, kad gerai jaustųsi ir neįgalūs vaikai, ir neturintys specialių poreikių, ir mokytojai, ir visa mokyklų bendruomenė?

Pasak LR Seimo nario Justo Džiugelio: „Mokykla turi tobulėti, bendruomenė turi mokytis priimti įvairius vaikus, o ne tik tuos, kurie yra gabūs ar neturintys specialiųjų poreikių. Visi mes esam skirtingi, bet kiekvienas esam reikalingas. Jei šiuo poreikiu būtų vadovavęsi mokyklos iš anksčiau, specialiųjų mokyklų net nebūtų reikėję. Tai yra kompleksinis darbas. Jeigu švietimo įstaigoje būtų skirtas asmeninis asistentas tam vaikui, kuriam to tikrai reikia, problema klasėje tikrai išsispręstų. Įtraukusis švietimas yra siekiamybė. Reikia pradėti bent jau integruoti tokius vaikus, kuriuos yra lengviausia integruoti, tai yra judėjimo negalią turinčius vaikus. O kai bus gerieji pavyzdžiai, kai vaikai su lengvesne negalia galės mokytis bendrojo lavinimo klasėse, tai, ko gero, pasikeis ir kitų tėvų požiūris ir jie galbūt norės patys savo vaikų nebeizoliuoti atskirose mokyklose, o integruoti į bendrojo lavinimo klases, nes įvairovė yra visa ko pagrindas“.

Kristina Dūdonytė (antra iš kairės pusės) ir Justas Džiugelis (pirmas iš dešinės pusės) minint Europos savarankiško gyvenimo dieną Prezidentūroje surengtoje konferencijoje (Aurelijos Babinskienės nuotr.)

Paklausta apie asmeninio asistento neįgaliems vaikams galimybes, Alytaus neįgaliųjų reikalų komisijos narė Kristina Dūdonytė pasakojo: „Asmeninio asistento praktiką mėginu atvežti į Lietuvą. Darbo grupė yra sukurta, turbūt po vasaros imsime dirbti ir bus aiškiau, kaip mes reglamentą sukoreguosime, nes daugeliui dabar kyla neaiškumų – kas būtent yra tas asistentas? Kokias jis atlieka pareigas? Asistentas yra žmogus, kuris tave įgalina ten, kur tu kažko negali. Pati baigiau bendrojo lavinimo mokyklą, joje teko patirti ir diskriminacijos, ir patyčių – visko. Mokyklose reikėtų ir geresnio pritaikymo, universalaus dizaino, reikia judėti į priekį, nes kas padarys, jeigu ne mes?“.

Pedagogė Rima Vaickelionytė-Zenevičienė „FM99“ studijoje.

Dvidešimt metų mokykloje dirbanti pedagogė Rima Vaickelionytė-Zenevičienė teigia: „Labai liūdna, kad Lietuva įsipareigoja, o po tik informuoja visuomenę. Pirmiausia reikia labiau pasigilinti, padaryti visuomenės tyrimus, apklausas su tėvais, su pedagogais, sužinoti, kaip vyksta viskas mokykloje. Patiems mokytojams yra didelis pasimetimas, bus daug nelaimingų ir vaikų, ir tėvų. Tai turėtų būti pamažu einantis, subtilus procesas. O kodėl mes nekalbam apie motyvuotus vaikus ir jų teises? Turim labai apgalvoti, paruošti pedagogus, pagalvoti ir apie jų psichologinę būseną. Mokyklose nuolat vyksta gražūs integruoti projektai, šventės, pamokos, bendri užsiėmimai ir iš tikrųjų vaikai (su spec. poreikiais – aut.past.) priimami su meile. Mes bendraujame, ugdome vieni kitus toje srityje, kuri yra reali. Labiau įsiklausykime į visas puses“.

Ruošiamasi uždaryti beveik pusę dabar veikiančių specialiojo ugdymo mokyklų, kuriose mokosi specialiųjų poreikių vaikai. Jie bus integruojami į bendrojo lavinimo mokyklas.  

 

Po kelerių metų specializuotos mokyklos, kuriose mokosi beveik 10 procentų vaikų, turinčių regėjimo, judėjimo, klausos negalių, kai kurių psichikos sutrikimų, bus uždaromos, o ten besimokantieji bus integruojami į bendrojo lavinimo mokyklas. Ateityje planuojama uždaryti ir vaikų socializacijos centrus, kuriuose ugdomi nusikalsti linkę vaikai. Tikimasi, žvelgiant į užsienio šalyse taikomą gerąją praktiką, mažinti atskirtį ir sukurti geras sąlygas tobulėti bei lavintis visiems vaikams.

Komentarai

komentarai(-ų)