Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Šiuo metu Lietuvoje vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas. Daugelis stojančiųjų yra pasimetę, nes pradėta aukštojo mokslo reforma, planuojama sujungti universitetus mažinant jų skaičių ir būsimieji studentai nežino, kokiame universitete jie mokysis, kokį baigs, kaip keisis vieno ar kito universiteto studijų programos. Atsakymų į šiuos klausimus šiandien ieškosime su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studijų prorektoriumi doc. Kęstučiu Šidlausku, VDU Studentų atstovybės prezidente Greta Šmaižyte ir darbdavių atstovu Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialo direktoriumi Romualdu Ambroževičiumi.
Seimui pateiktas darbo grupės planas nebuvo patvirtintas, o priimtas švelnesnis variantas, kuriame nenumatyta priverstinai sujungti universitetus, o duota daugiau laisvės jiems patiems apsispręsti, su kuo jungtis, kaip pertvarkyti studijų programas, kad būtų pasiektas pagrindinis reformos tikslas – pagerinta studijų kokybė. Kokią gi ateitį mato Vytauto Didžiojo universitetas?
„Pirmas dalykas – jungimasis nėra pagrindinis ar pirmasis tikslas. Vytauto Didžiojo universitetas mano išliksiantis pakankamai stiprus universitetas, vidutinio dydžio, Lietuvos masteliais. Tačiau pasaulis rodo, kad ne didieji universitetai būna lyderiais, o kaip tik maži arba vidutiniai.“ – sako VDU Studijų prorektorius doc. Kęstutis Šidlauskas.
Jo teigimu Vytauto Didžiojo universitetas stengsis išlikti. Jų tikslas – tapti antru klasikiniu universitetu Lietuvoje. Pirmasis, kaip sako K. Šidlauskas, yra Vilniaus universitetas. Apskritai prorektorius linkęs manyti, kad Lietuvai dar neatėjo laikas vėl turėti vienintelį universitetą.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 46 aukštosios mokyklos – 27 valstybinės ir 19 nevalstybinių. Iš jų 22 yra universitetai – 14 valstybinių ir 8 nevalstybiniai. Dėl emigracijos kasmet mažėjant šalies gyventojų skaičiui, taip pat ir potencialių studentų skaičiui, aukštųjų mokyklų pasiūla yra akivaizdžiai per didelė. Kai kurios studijų programos nesurenka ir po 10 studentų, priimami studentai su labai žemu stojamuoju balu. Nukenčia aukštojo mokslo kokybė, švietimo sistemos bazė veikia neefektyviai.
VDU Studentų atstovybės prezidentė Greta Šmaižytė taip pat, kaip ir prorektorius doc. Kęstutis Šidlauskas, mano, kad dabartinę švietimo sistemą keisti reikia: „Yra labai daug aukštųjų mokyklų, labai daug studijų programų, kurios dubliuojasi ir kartojasi. Mes manome, kad norint išgryninti tą tikrąjį potencialą, kuris būtų naudingas studentui, kuris būtų naudingas šaliai ir ateičiai, tai be abejonės reikia. Juolab, kad studentų skaičius mažėja, tai reikia kažką daryti ir mes tikrai palaikome tą mažinimą.“
Pastaraisiais metais daug diskutuojama apie švietimo reformos būtinumą. Vieningai sutariama, kad būtina optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, pirmiausiai siekiant gerinti aukštojo mokslo kokybę. Premjero S. Skvernelio sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, paskelbė valstybinių universitetų pertvarkos planą kuris numato reformą pradėti mažinant aukštųjų mokyklų skaičių, jas apjungiant. Prezidentė ir daugelis ekspertų pareiškė, kad ne nuo to galo pradedama. Reikėtų pirmiausia peržiūrėti studijų programas, kurių dabar akivaizdžiai perdaug, sistemos finansavimą.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialo direktorius Romualdas Ambroževičius, kaip ir daugelis ekspertų, sako, kad ši reforma „pradedama ne nuo to galo“.
„Mūsų daugelio supratimu, ir mano, ir kitų verslininkų, reikia pradėti ne nuo to galo… Pertvarka turėtų daugiausia vykti dėl mokymo kokybės. Taip, sujungimas tų universitetų, galbūt, šiek tiek sutaupys pinigėlių, bet ar jie bus adekvačiai sutaupyti ar mes kažką išlošime mokymo programų tikslumu?“ – retoriškai teiraujasi R. Ambrozevičius
Skandalinga, kad rengiant pertvarkos planą praktiškai visai nebuvo tariamąsi su universitetų akademinėms bendruomenėmis, neišgirsta jų nuomonė. O juk egzistuoja universitetų autonomijos nuostata ir iš esmės joms niekas negali įsakyti jungtis ar ne. Kyla daug abejonių, ar mechaninis universitetų apjungimas duos norimą efektą.
