„Gyvas miestas“: neformalusis švietimas Lietuvoje – kokio verti mūsų vaikai?

Radijo stoties „FM99“ eteryje laida „Gyvas miestas“. Kiekvieną trečiadienį kalbame apie tai, kas vyksta tarp mūsų. Čia kultūros, architektūros, urbanistikos ir ekonomikos aktualijos iš Lietuvos bei pasaulio. „Gyvas miestas“ „FM99“ eteryje trečiadieniais 14.30 val., laida kartojama ketvirtadienį po 20 val. bei sekmadienį po 16 val.

Šioje laidoje „Gyvas miestas“ su Švietimo NVO tinklo koordinatore Judita Akromiene kalbėjome apie neformalų vaikų švietimą, – koks jis yra ir koks turėtų būti, – kviečiame pasiklausyti!

Remiantis Valstybės kontrolės audito siūlymais, 2017 m. rudenį LR Švietimo ir mokslo ministerija parengė Neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) programų kokybės vertinimo rekomendacijas, kurios padėtų savivaldybėms ir švietimo paslaugų teikėjams tobulinti vykdomų programų kokybę. Taip pat šiuo metu keičiamos Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo kai kurios nuostatos, palengvinsiančios savivaldybėms ir paslaugų teikėjams NVŠ programų administravimą. Tačiau iki šiol neišspręsti esminiai klausimai, susiję su tikslingesniu NVŠ programų įgyvendinimu bei lėšų panaudojimu, lygiaverčių dalyvavimo NVŠ programose sąlygų nevalstybiniams švietimo paslaugų teikėjams, ypač nevyriausybinėms organizacijoms, sudarymu.  Kaip parodė 2016 m. tyrimas „Neformaliojo švietimo patirčių įtaka asmens gerovei”, Neformaliojo vaikų švietimo programos įgyvendinimo rezultatai neatliepia Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijoje nustatytam tikslui „ugdyti kompetencijas, teikiančias galimybių asmeniui tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius“. Remiantis aukščiau nurodyto tyrimo duomenimis, net pusė 18-35 m. respondentų, teigė, kad NVŠ jiems jokios naudos nedavė. Kaip pagrindinę priežastį daugelis tyrimo respondentų nurodė tai, kad NVŠ nėra orientuotas į kompetencijų, reikalingų vėlesniam gyvenimui, ugdymą, o yra tiesiog laiko praleidimo forma.  Tai patvirtina ir pilietinės galios indeksas, kurio rodikliai negerėja, nepaisant augančio NVŠ programose dalyvaujančių vaikų skaičiaus.

Švietimo NVO tinklo koordinatorė Judita Akromienė

Nacionalinis švietimo NVO tinklas  įsteigtas 2016 m. sausio mėnesį, pasirašius Nevyriausybinių organizacijų, veikiančių švietimo ir mokslo srityje, asociacijos sutartį. Šiuo metu Asociacija vienyja 13 švietimo srityje veikiančių organizacijų: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų  (TAU) asociacija, Europos namai,Atviros Lietuvos fondas, Pilietinių iniciatyvų centras, Pilietinės visuomenės institutas, LCC tarptautinis universitetas, Socialinių mokslų kolegija, Žinių ekonomikos forumas, vaikų darželis „Nendrė“, Baltosios pirštinės, Sėkmės mokykla, Pasaulio piliečių akademija. Tinklo veiklą koordinuoja  Europos namai. Nacionalinis švietimo NVO tinklas susibūrė siekiant efektyvesnės ir kokybiškesnės švietimo politikos Lietuvoje bei glaudesnio nepriklausomų švietimo veikėjų ir institucijų bendradarbiavimo ją įgyvendinant. Šiuo metu Tinklas vienija 13 nacionalinių įvairiose švietimo srityse veikiančių nevyriausybinių organizacijų.

 

Komentarai

komentarai(-ų)