Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo stoties „FM99“ eteryje – nauja laida „Gyvas miestas“. Kiekvieną trečiadienį kalbame apie tai, kas vyksta miestuose, gyvenvietėse, mūsų gyvenamosiose erdvėse. Čia ir architektūros aktualijos iš Lietuvos bei pasaulio.
„Gyvas miestas“ „FM99“ eteryje trečiadieniais po 14 valandos.
Jau dešimtojoje „Gyvo miesto“ laidoje nagrinėjama problema iš pirmo žvilgsnio gali kelti šypseną, tačiau niekas nedrįs prieštarauti, jog viešųjų tualetų stoka egzistuoja. Neveltui Tarptautinė tualetų organizacija paskelbė lapkričio 19-ąją Tarptautine tualetų diena. Pasirodo, kad 40 % pasaulio gyventojų neturi standartinių sanitarinių patogumų. Dėl šios priežasties plinta infekcinės ligos, didėja medicinos išlaidos. Šią dieną skatinama sutvarkyti apleistus lauko tualetus bei įrengti naujus. Apie viešuosius tualetus „Gyvame mieste“ Lietuvos architektas, straipsnių architektūros ir urbanistikos temomis autorius Audrys Karalius.
Viešųjų tualetų problema Lietuvoje – akivaizdi. Anot A. Karaliaus, nėra nei vieningos sistemos, nei vieningo ženklinimo, tad svetimame mieste negali žinoti, kuria kryptimi eidamas gali rasti tualetą. Viešieji tualetai turėtų būti išdėlioti lankomose teritorijose tam tikrais atstumais, taip būtų pademonstruojama civilizuota laikysena svečiams. Nors dažnai į Tarptautinę tualetų dieną žvelgiama su ironija, tačiau pašnekovo nuomone, juoktis čia tikrai nėra ko, nes problema ganėtinai rimta.
Architektas Audrys Karalius įsitikinęs, jog kiekviena kultūra gimsta dėl tam tikros priežasties, tai argumentuoja remdamasis istoriniu kryžiuočių ir lietuvių pavyzdžiu. Tiems žmonėms, kurie lankysis Marienburgo pilyje patariama atkreipti dėmesį į milžinišką bokštą, stovintį šalia, ir nuo pilies iki bokšto vedantį mūrinį tiltą, apsaugotą iš visų pusių. Tas bokštas yra pilies viešasis tualetas. Kryžiuočiai žinodami, jog lietuviai linkę gana ilgai laikyti apsuptas pilis, rimtai žiūrėjo į šiuos dalykus, nes žinojo, kad netvarkingai atliekami gamtiniai reikalai gali sukelti ligas. Kryžiuočių požiūris labai skyrėsi nuo lietuvių, kurie buvo gamtos žmonės ir tų problemų nesureikšmindavo. Tad vien dėl tos paprastos higienos labai skyrėsi lietuvių ir kryžiuočių mirtingumas dėl įvairių ligų.
Alytaus miesto gyventojai vieningai tvirtino, jog viešųjų tualetų stoka mieste tikrai jaučiama. Anot jų, dažnai tenka prašytis į miesto centre įsikūrusių kavinių ar netgi pačios savivaldybės tualetus, o tai dažnai nėra labai malonu. Viena alytiškė teigė, jog miestui turėtų būti gėda dėl šios problemos: „Juk rašomi visokie projektai, savivaldybėje daug žmonių tikrai gali užsiimti tokiu dalyku. Jau seniai reikėjo.“ Pašnekovė akcentavo ir teigiamą Marijampolės pavyzdį: sutvarkytą senamiestį, įrengtus viešuosius tualetus. Miestietės nuomonei pritarė ir A. Karalius: „Marijampolė per pastaruosius 5 metus padarė tokį proveržį, kad į ją vertėtų vežti ne tik Alytaus, bet ir Panevėžio, Kauno ir paties Vilniaus valdininkus, nes Marijampolė parodė kaip galima su gana ribotomis lėšomis, bet tikru šeimininkišku, suvalkietišku, gerąja prasme, požiūriu sukurti europinės kokybės viešųjų erdvių sistemą.“ Taigi, gerų pavyzdžių nereikia ieškoti toli – jie yra visai šalia, vos už poros dešimčių kilometrų. Anot architekto, toks rezultatas buvo pasiektas dėl kryptingo darbo, o ne darbo imitavimo.
Kyla klausimas, kodėl daugelis savivaldybių negali išspręsti tokių paprastų problemų. A. Karaliaus teigimu, dėl to kalta sovietinė praeitis, kai tualetai buvo labai ankšti, apdaila buvo pati prasčiausia, apšvietimas taip pat. Tais laikais tualetas buvo nereikalinga, „trečiarūšė“ patalpa, kurioje žmogus turi pasijausti tarsi gyvulys. A. Karalius įsitikinęs, jog šis požiūris yra likęs: „Rūpinamasi miesto viešosiomis ir reprezentacinėmis erdvėmis, jų granitine apdaila, žvilgesiu ir apšvietimu, o šiai „kultūrinei“ nesvarbiai sričiai neskiriamas dėmesys, jis lieka už paraštės, be pinigų, be dėmesio ar kokių nors konkrečių pastangų. Visas dėmesys skiriamas matomai, fasadinei sričiai, o tai kas liekas už kadro, lieka tarpuvartėje ar patvory. Čia ir yra tas slenkstis, kurį įveikus prasidėtų tikroji Europa.“
Lietuvoje įprasta verkšlenti dėl mažo biudžeto, neva tai trukdo spręsti susidariusias problemas, tačiau A. Karalius problemas mato kitur: „Pinigus nuolat akcentuoja tie, kurie nori išsisukti nuo tiesioginio darbo. Yra dalykai, kurie turėtų likti už ekonomikos, už verslo ribų. Yra įvairūs būdai kaip tas lėšas sugeneruoti ir tai tikrai nėra kažkokie kosminiai dalykai.“ Anot architekto, sprendimų gali būti įvairių, juk galima naudoti automatinius prietaisus, kurie padėtų palaikyti higieną, o galbūt miestiečiams tiesiog pakaktų užrašų: „Varai pro šalį – kitąmet bus didesni mokesčiai“. Tad šį rimtą pokalbį A. Karalius baigė šmaikščiu rusų komiko M. Žvaneckio pastebėjimu: „mūsų (rusų – red. past.) atstumas nuo Europos yra tiesiogiai proporcingas mūsų pataikymui į unitazą“.
Viešųjų tualetų problema išsprendžiama, tačiau jau daug metų trūksta iniciatyvos, reikia tiesiog imti ir padaryti. Belieka tikėtis, kad mums europėjant tokios problemos bus išspręstos.
Klausykite laidos. Laida „FM99“ eteryje transliuojama trečiadienį po 14 valandos, kartojama ketvirtadienį vakare bei savaitgalį.
Išsakykite savo pastebėjimus ir nuomonę: [email protected]
Aplankykite „Gyvas miestas“ Facebook
www.gyvasmiestas.lt
Teksto autorė Laura Čiginskaitė.
