„Jeigu Lenkijoje žaidžia trečia kadencija, tai Lietuvoje žaidžia antra“. ES teisės viršenybė

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

“Jie nori apriboti žmonių, kurie kovojo su praėjusio amžiaus totalitarizmu laisvę”, – sako vienas Lenkijos europarlamentaras

“Premjere, mes neleisime jums pavogti mūsų vaikų ateities ir milijonų  lenkų svajonių”, – kalba kitas.

Kuo baigsis Lenkijos precedentas – “Europos klube” diskusija su trijų didžiausių Europos Parlamento frakcijų atstovais Aušra Maldeikiene (EPP), Juozu Oleku (S&D) ir  Petru Auštrevičiumi (Renew).

Žiūrėti diskusiją iš EP studijos Strasbūre

Šią savaitę Europos Parlamente Strasbūre penkias valandas virė diskusija, kurioje tikrai ne visi rinkosi žodžius. Net vertėjai stengesi perteikti kalbėtojų emocijas labai išraiškingomis intonacijomis.

“Pinigus duokit, o taisykles pasilikit sau, Lenkija didi ir šlovinga kovotoja” – maždaug tokia gaida skambėjo iš Lenkijos premjero Mateusz Morawiecki ir kai kurių šios šalies europarlamentarų lūpų.  

Daugiausiai iš 52 Lenkijos atstovų – 27, susibūrę Europos konservatorių ir reformistų frakcijoje.  Antra Lenkijos delegacija pagal dydį su 16 narių – Europos liaudies partijos (ELP) frakcijoje. ELP nepritaria tam, kas šiuo metu vyksta Lenkijoje, sako frakcijos atstovė Aušra Maldeikienė. Anot jos, jei anksčiau grupės lyderis Martinas Vėberis buvo kiek nuosaikesnis, tai dabar jo pozicija tik aštrėja. 

“Grupė manau tik susitelkė stumti tą klausimą aštriau ir reikalauti. Angela Merkel (šios politinės grupės narė) stengėsi užimti ramesnę poziciją, sakydama, kad reikia tartis, bet dabar manau bus daug griežčiau”, – sako ELP atstovė A. Maldeikienė.

Spcialistų ir demokratų frakcijoje, kurioje 7 Lenkijos atstovai, narys Juozas Olekas sako, jog prieš diskusiją plenarinėje sesijoje buvo argumentuota diskusija frakcijos viduje apie apie teisės viršenybę, žmonių galimybę apsiginti ir teismų nepriklausomybę. 

“Įvairiose šalyse diskutuojama, ar teisės aktai atitinka Konstituciją, ir mes derinom savo teisyną stodami į Europos Sąjungą, ir kitos šalys, o šiuo atveju man atrodo labai aiškiai buvo pasakyta, kad tai motyvuotas politinis sprendimas, skirtas vidaus rinkai, sutelkti savo rinkėjams”, – sako J.Olekas. Tačiau frakcijoje, anot jo, pozicija buvo vieninga – niekas nenori skriausti Lenkijos ar jos žmonių, atvirkščiai, kalbama apie politinius sprendimus, kurie prieštarauja pačių lenkų lyderių pasirašytiems tarptautiniams susitarimams. 

Liberalių pažiūrų frakcijoje Renew/Atnaujinkime Europą nėra nė vieno Lenkijos atstovo. Anot frakcijos atstovo Petro Auštrevičiaus, teisės viršenybė – nustatytų taisyklių laikymasis, kurias kilus ginčui interpretuoja nepriklausomas teismas, būtent todėl reikšmė itin didelė

“Ginčai yra neišvengiami – interpretacijos, naujos situacijos, bet svarbiausia išlaikyti nepriklausomo teismo instituciją. Kas dabar vyksta – yra priekaištų, kad vadovaujanti politinė partija dominuojanti Lenkijoje, politiškai daro įtaką teismams, teisėjų paskyrimams, jų patekimui į kitas pareigas ar netgi nušalinimui, parenkant paankstintą pensijinį amžių ir panašiai. Manau, kad Morawiecki padarė klaidą įvažiuodamas į Europos Parlamentą su tokia kalba, jinai tikrai neįtiikino ir buvo pilna visokių pasakojimų, istorinių nuklydimų, interpretavimų, bet mažiausiai kalbėta apie konstitucinę situaciją pačioje Lenkijoje”, – sako P.Auštrevičius, – “Be to, lenkai jau 17 metų patys dalyvauja kuriant Europos Sąjungą, todėl dabar kalbėti, kad ES pradėjo spausti Lenkiją atsisakyti lenkiškumo ar teisinio suvereniteto – tik dalinai pateisinamas dalykas, nes politikams pradėjus interpretuoti teisę, rezultatai gali būti liūdni. Duokite Gražuliui interpretuoti teisę”.

Nors ES sutartyse kalbama apie tautinį tapatumą ir galimybes jo laikytis, tačiau tai neapima dabartinės Lenkijos situacijos. Kad Lenkijos premjero kalba buvo ne laiku ir ne vietoje, mano ir A.Maldeikienė. Anot jos, panašu, kad ir pats premjeras tai suprato rodo, nes atšaukė ne tik planuotą spaudos konferenciją, bet ir pietus su partijos kolegomis ES.

“Bet spektaklis skirtas trečiai kadencijai laimėti. Bet ar jis iš tikrųjų gali duoti trečią kadenciją?” – svarsto A.Maldeikienė.

 “Mes klausėme Nigelo Farage’o kalbos”, – Jungtinės Karaysltės didžiausią Brexit agitatorių prisiminė europarlamentarai.

88% lenkų palaiko narystę ES, Lenkija gauna penkiskart daugiau lėšų, nei įmoka į ES biudžetą, sako europarlamentarė, tad toji dalis, kur gaunamas ES finansavimas, Lenkijos valdantiesiems patinka.

“Manau, kad reikia atskirti Lenkiją ir Lenkijos valdančiuosius”, – sako J.Olekas. Lenkija, anot jo, turi palaikymą ir žmonių, ir institucijų, tačiau valdantieji dabar žaidžia pavojingai, politizuodami ir laikydami dalį visuomenės baimėje bei tikėdamiesi kraštutinių pažiūrų žmonių paramos.

“Pirmiausiai Lenkijos valdantieji nori atskirti teisės viršenybę ir išaiškinti, kur ji turi būti priimta, o kuriose srityse ji neva dirbtinai primetama valstybėms narėms. Teisėjų skyrimas ar pinigai, skiriami kaip parama valstybėms narėms, jau neturi būti sąlygojama tokių kriterijų kaip teisės viršenybė. Vienas dalykas pasirašyti sutartį, o kitas paskui iš jos ištraukinėti tam tikras dalis, nebematant kas parašyta ar prieš tai, ar po to esančiame puslapyje. Manau tai veda tik į gilėjančia krizę. Mano manymu van der Leyen bandė tiesti tiltus, ji net prašneko lenkiškai, norėjo psichologiškai nuraminti ginčą ir parodyti gerą valią, paminėjo ir popiežių Joną Paulių ir Lechą Valensą, buvo parodyta pagarba net dirbtinai, tuo tarpu Morawiecki kasė apkasus ir vakar juos pagilino. Anot kai kurių kolegų, Lenkija pralaimėjo 26 – 1”, – kalba P.Autrevičius.

Lietuvos, kur tą patį vakarą susitiko Lenkijos ir Lietuvos prezidentai, pozicija šiuo klausimu dviprasmiška – Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad noras susieti teisės viršenybės principų įgyvendinimą su finansiniais resursais yra „moraliai žalingas“. Tuo metu URM viceministras Arnoldas Pranckevičius Bendrųjų reikalų taryboje Liuksemburge išreiškė tvirtą šalies paramą teisės viršenybei, kaip ES esminiam ir pamatiniam principui.

Pačioje Lenkijoje visuomenės nepasitenkinimas taip pat juntamas. Strasbūre tą pačią dieną, kai radijo studijoje vyko diskusija, surengta neplanuota Lenkijos visuomenės aktyvistų spaudos konferencija – „Metai po abortų draudimo Lenkijoje“. Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimas, įsigaliojęs 2021 m. sausio mėn., leidžia legaliai nutraukti abortą tik išžaginimo ar kraujomaišos atveju, arba kai kyla pavojus motinos gyvybei. Apskaičiuota, kad nuo 150 000 iki 200 000 jaunų lenkų merginų ir moterų atliko nelegalų abortą arba išvyko į užsienį įsigaliojus įstatymui.

Tribunolo sprendimas dėl abortų sukėlė kelis mėnesius demonstracijų visoje šalyje. Dabar tie patys Lenkijos piliečiai vėl gatvėse gina ES teisę ir vertybes. 

“Jūs neišmesite Lenkijos iš ES, ji yra ir liks ES nare”, – pareiškė europarlamentarė Beata Šydlo, buvusi Lenkijos premjerė. Tačiau pagal sutartį, iš ES išeiti Lenkija gali tik pati, tačiau šalyje didžiulis žmonių palaikymas narystei ES.

Stojimo į ES sutartį 2004 m. Lenkijos vardu pasirašiusio Lecho Kačynskio brolio Jaroslavo vedama partija šiandien gal ir svarstytų išstoti iš ES ir sukti dar radikalesniu keliu, bet apklausos rodo, kad 88% lenkų palaiko narystę ES, tad Polexit’as sunkiai pavyktų, norint toliau išlikti valdžioje.

Klausykite visą diskusiją iš EP studijos Strasbūre!

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas“ dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Komentarai

komentarai(-ų)