Kaip pasaulis švenčia Šv. Velykas?

Viena iš didžiausių metinių švenčių – Velykos. Kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio turi gilias tradicijas. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“, mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Velykos pagonių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės ir simbolizuoja Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo.

„Velykos yra didžioji pavasario šventė ir ji labai svarbi būdavo žmonėms, gyvenantiems vidutinio klimato juostoje. Labai senais laikais (akmens amžiuje) pavasarį žmonės badaudavo, todėl labai laukdavo pirmųjų pavasario požymių ir ypatingai parskrendančių paukščių, mat jų sudėti kiaušiniai būdavo žmonėms palaima“ – pasakoja etnologas Libertas Klimka. Jis sako, kad religiniuose įvaizdžiuose pirmoji gamtos dovana aukojama Dievams, todėl pirmą rastą kiaušinį. Kai nudažydavo ugnies ir kraujo spalva – raudonai ir pažymėdavo ženklu – paukščio pėdele. Šis ženklas ir dabar ypač dažnai pasitaiko ant išpuoštų Velykinių margučių.

Velykos lina foto

Velykos yra didžioji pavasario šventė ir ji labai svarbi būdavo žmonėms, gyvenantiems vidutinio klimato juostoje ( „FM99“ nuotr.)

Tad Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šėtoną). Kai kurių protestantų  supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, t.y. Didysis ketvirtadienis, nes būtent mirdamas Kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes. Velykiniai margučiai yra vienas iš Pagoniškų elementų, įsipynusių į šią šventę.

Velykiniuose Europos tautų papročiuose galima rasti nemaža paralelių ir panašumų, kai kuriuose regionuose galima sutikti keistų ir neįprastų tradicijų. Velykų šventės Europoje neįsivaizduojamos be margučių dažymo, šokoladinių zuikių ir viščiukų, žaidimų, religinių procesijų ir įvairiausių keistų ritualų. Šiemet Šv. Velykas katalikai, protestantai ir stačiatikiai švęs vienu metu.

Vidurio Europoje paplitusi laistymo vandeniu tradicija. Visoje Europoje Velykos yra visų pirma šeimos šventė. „Slovėnijoje Velykų metu svarbiausia leisti laiką su šeima – į bažnyčią visi kartu kasdien eina nuo ketvirtadienio iki pirmadienio. Čekijoje ir Slovakijoje, paplitusi plakimo tradiciją. Sakoma, kad simbolinis moterų plakimas ir liejimas vandeniu padeda išlaikyti grožį ir išsaugoti sveikatą. Atsidėkodamos moterys apdovanoja vyrus kumpiu, margučiais ar pinigais. Sveikatos linkėjimą reiškia ir Lietuvoje paplitęs plakimas verbomis.

Marguciai prizininkai

Visoje Europoje Velykos yra visų pirma šeimos šventė

Rumunija, sekmadienio naktį po religinės ceremonijos suvalgę duonos ir paragavę vyno namo parsineša ugnį – ceremonijos metu pridegtą žvakės liepsną. Estijoje velykinius kiaušinius margina vaikai, o slepia suaugusieji ir sako, kad juos atneša kiškiai. Žmonės dovanoja vienas kitam karklo šakeles su besprogstančiais „kačiukais“, o išėję į lauką, klausia vaikų, ar saulė šoka. Sekmadienį Airijoje namuose ieškoma paslėptų margučių ar šokoladinių kiaušinių. O Lietuvoje sakoma, kad  dirvoje užkastas Velykų kiaušinis leis sulaukti gero derliaus, o toliausiai nuridenusio margutį laukia sėkmingi, laimės kupini metai.

Komentarai

komentarai(-ų)