Karantino laikotarpiu, būdami su vaikais namuose, neužmirškime ir vaikų saugos taisyklių!

 Namai – tai vieta, kur vaikai turi jaustis ramūs ir saugūs. Statistikos duomenimis vien Europos Sąjungos šalyse traumas namuose patiria 10 milijonų vaikų. Nors visuomenės švietimas šiuo klausimu nuolat vyksta, tačiau įvairių sužalojimų namuose vaikai patiria nuolatos.

„Traumatiškiausias“ laikas – savaitgaliai ir vaikų atostogos

Pastebėta, kad traumų padaugėja savaitgaliais, vaikų atostogų metu. Sužalojimai labai įvairūs – pradedant menkais įdrėskimais ir baigiant rimtais sveikatos sutrikdymais. Dažniausiai namuose traumas patiria mažesni, t.y. ikimokyklinio amžiaus vaikai. Svarbu laiku užkirsti kelią nelaimėms. Kad to pasiektume, būtina nustatyti rizikos veiksnius.

Statistikos duomenimis, vaikai, augantys socialinės rizikos šeimose, turi didesnę sužalojimo tikimybę, lyginant su vaikais, augančiais geresnės socialinės padėties šeimose. Socialinės paramos trūkumas ir konfliktai namuose yra glaudžiai susiję su mažiau saugia namų aplinka.

    Pagrindinės vaikų traumos:

  • Kritimas. Dėl šios priežasties miršta ar į ligoninę patenka daugiausiai mažamečių vaikų.

Pavojingiausios vietos yra atviri ar lengvai atidaromi langai, laiptai, nesaugios žaidimų aikštelės, aštrūs baldų kampai, į kuriuos susižaloja nukritę vaikai.

  • Įsipjovimas. Pavojingi gali būti ne vietoje palikti peiliai ar kiti aštrūs įrankiai, adatos, mezgimo reikmenys.
  • Nudegimas. Dažniausios to priežastys yra nesaugiai palikti degtukai, atvira ugnis, ant viryklės pastatyti verdantys puodai, per karštas krano vanduo, karšta kava.
  • Užspringimas. Svarbu, kad kiekvienas asmuo, auginantis vaikus, sugebėtų suteikti skubią pirmąją pagalbą užspringus. Vis dėlto, turime užkirsti kelią šioms nelaimėms. Vaikams negalima leisti žaisti su smulkių detalių turinčiais žaislais, neleisti kalbėti, žaisti, bėgioti valgant. Mažamečiams vaikams neduoti kietų čiulpiamųjų saldainių.
  • Naminio gyvūno sužalojimas. Maži vaikai dar neturi pakankamai išsivysčiusio savisaugos instinkto ir dėl šios priežasties dažnai nukenčia nuo mylimo gyvūnėlio. Vaiko rankyčių per stipriai suspaustas jis gali įkasti ar įdrėksti. Dėl to reikia stebėti vaiko elgesį su gyvūnu, nes per stipri meilė augintiniui gali iššaukti skaudžias pasekmes.
  • Apsinuodijimas. Vaikai yra labai smalsūs, dėl to dažnai į ligonines patenka paragavę lengvai prieinamoje vietoje paliktų vaistų, buitinių chemijos priemonių. Ypatingai jeigu jos laikomos ne originalioje pakuotėje (pvz., buteliuose nuo limonado). Kad išvengtumėte nelaimės, šias priemones laikykite spintelėse, kurios įrengtos ne žemiau kaip 140 cm. aukštyje.

        Kūdikių galvos traumos

    Mažyliai vartytis pradeda maždaug 3 – 4 gyvenimo mėnesį, tačiau galvos traumų nukritus pasitaiko ir nesulaukus tokio amžiaus. Kodėl taip nutinka? Dažniausia to priežastis ta, kad tėvai tinkamai neįvertina galimos rizikos, praranda budrumą. Kūdikiai paliekami ant lovos, vystymo stalų, nuo kurių nukrenta mamai akimirkai nusisukus. Dėl šios priežasties, jeigu reikia trumpam palikti mažylį, paguldykite jį ant grindų, taip bent jau būsite ramūs, kad jis niekur nenukris.

Kartais vaikai patiria traumas dėl tėvų polinkio rizikuoti – su jais atliekami įvairūs akrobatiniai pratimai, ir ne visada saugūs. Vaikas turi būti mankštinamas, tačiau be rizikos patirti traumas. Geriausia dėl to pasikonsultuoti su specialistais.

  Dar viena, kartais pasitaikanti traumų priežastis – netinkamai nešiojamajame lopšyje prisegtas kūdikis. Tokių nutikimų pasitaiko retai, tačiau pasekmės dažniausiai labai skaudžios.

Jei vaikas susitrenkė galvą, pasistenkite jį nuraminti ir paguldyti. Uždėkite šaltą kompresą. Jeigu nurimęs mažylis, toliau lyg niekur nieko žaidžia, juda, jis turbūt patyrė tik lengvą traumą. Pirmą parą po traumos atidžiai stebėkite vaiką – ar jis normaliai valgo, miega, ar įprastai juda.

    Nedelskite!

Skubiai kvieskite medicinos pagalbą arba vykite į ligoninę, jeigu vaikas:

  • Labai stipriai susitrenkė galvą (krito iš aukštai);
  • Buvo netekęs sąmonės;
  • Sulėtėjo kvėpavimas;
  • Pasikeitė įprastas elgesys (tapo vangus, mieguistas);
  • Visiškai atsisako valgyti;
  • Gausiai atpylinėja, vemia;
  • Mokantis kalbėti vaikas, nerišliai kalba, skundžiasi, kad blogai mato;
  • Mokantis vaikščioti griuvinėja;
  • Galvoje yra gausiai kraujuojanti žaizda.

 

Kodėl įvyksta nelaimės namuose?

Kartais nepagalvojame, kad namuose, kur atrodytų turėtų būti pati saugiausia vieta vaikui, yra pavojingų vietų, pavojingų daiktų, kurie gali tapti nelaimės priežastimi, pvz. ne vietoje ir netinkamai laikoma buitinė chemija, vaistai, aštrūs daiktai, neuždengti elektros lizdai ir t.t. Pavojų namuose – begalė…

Nelaimingų atsitikimų prevencijai svarbiausia tėvams laiku suteikti reikiamą informaciją, supažindinti su galimais pavojaus šaltiniais namų aplinkoje. Tai vis dar yra opi visuomenės sveikatos problema, kuri pažeidžia jauniausią visuomenės dalį. Reikia atminti, kad vaikai nėra maži suaugusieji, jų anatomija ir fiziologija yra specifinė, dėl ko ir įvyksta dauguma nelaimingų atsitikimų.

Veiksniai, kurie lemia vaikų traumų dažnumą:

  • Kūdikių momenėlis yra nesukaulėjęs, dėl to jiems itin pavojingos net ir lengvos galvos traumos.
  • Vaikų regėjimo kampas yra siauresnis, jie prasčiau mato tolimus objektus, sunkiau įvertina atstumą bei garso šaltinį.
  • Vaikų raumenų sistema skiriasi nuo suaugusiųjų, jie mažiau pavargsta, greičiau atsigauna po krūvio ir dėl to yra labai judrūs.

 Tėvai geriausiai gali įvertinti gyvenamąją aplinką, kad nustatytų pavojaus šaltinius

Kiekvienas geriausiai pažįstame savo vaikus ir galime numatyti keletą jo veiksmų į priekį. Net ir iš pažiūros saugiuose namuose gali slypėti pavojų mažiesiems. Pateikiama keletas esminių dalykų, į kuriuos turime atkreipti dėmesį:

  • Atidi priežiūra. Mažamečių vaikų negalima palikti nei akimirkai be priežiūros (Išėjus iš vonios maudant vaiką, jis gali nuskęsti; nuėjus trumpam nuo stalo, vaikas gali paimti karštą kavos puodelį ir nusideginti).
  • Svarbu kuo anksčiau pradėti aiškinti vaikams apie saugų elgesį namuose. Mažyliui pradėjus ropoti, stovėti, būtinai nuleiskite lovytės dugną žemiau, taip išvengsite didesnių traumų tikimybės.
  • Saugi namų aplinka. Namus reikia nuolat prižiūrėti, kad juose nebūtų pavojų (atsivyniojusių kilimų, išmėtytų aštrių daiktų ir kt.).
  • Papildomos vaikų saugos priemonės. Yra sukurta daugybė priemonių, padedančių tėvams užtikrinti vaikų saugą. Tai gali būti: langų atidarymo ribotuvai, langų, orkaičių užraktai, viryklės apsaugos, kad pribėgęs vaikas nepaimtų karšto puodo, elektros lizdų kištukai, aštrių kampų apsaugos, spintelių užraktai, durų apsaugos, kad vaikai neprisivertų pirštų, sodo baseinų tvorelės ir daugelis kitų priemonių.

Efektyviausiai vaiko saugą užtikrinsime tik kompleksiškai derindami visas šias priemones. Efektyviausiai vaiko saugą užtikrinsime tik kompleksiškai derindami visas šias priemones. Būkime saugūs ir sveiki!

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Susiję:

Siekiant suvaldyti grėsmes, keičiasi tvarka parkuose ir kitose viešose erdvėse

Komentarai

komentarai(-ų)