Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad sankcijas Rusijai taikyti dar per anksti (atnaujinama)

Į Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimą atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šiandien pasiūlė paraginti Rusiją pradėti tiesiogines konsultacijas su Ukraina ir paremti stebėtojų misiją.

Rusijos agresiją Kryme Linas Linkevičius pavadino precedento neturinčiu žingsniu 21-ajame amžiuje, ir teigė manantis, kad Vakarai neišmoko visų pamokų iš Rusijos karo su Gruzija 2008 metais. Jis perspėjo, kad reaguojant į Rusijos veiksmus tarptautinių organizacijų patikimumui kyla pavojus. Anot ministro, Baltijos šalims Rusija dabar nekelia grėsmės, bet Maskvos veiksmai yra pavojus visos Europos stabilumui.

Rusijos Valstybės dūmoje užregistruotas įstatymo projektas dėl Krymo aneksijos. Pasak vz.lt, įstatymą dar penktadienį užregistravo 16 Valstybės dūmos deputatų. Minimam „subjektui“ įstatymo projekte numatomas respublikos, krašto, srities, autonominės srities ar apskrities statusas. Tuo tarpu Maskva šiandien oficialiai pradėjo projektą, pagal kurį turėtų būti pastatytas Rusiją ir Ukrainai priklausantį Krymą sujungsiantis tiltas.

Svarstyti sankcijų įvedimą Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje dar per anksti, šis klausimas bus aptariamas su Europos Sąjunga (ES) ir NATO, jeigu toks poreikis kils, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji teigė apie galimas sankcijas šiek tiek kalbėjusi sekmadienį su Didžiosios Britanijos premjeru Deividu Kameronu, o pirmadienį planuoja trumpai aptarti su JAV viceprezidentu ar kitu oficialiu pareigūnu. Anot jos, jeigu Rusija panaudos karinę jėgą Ukrainoje, jai gresia tarptautinė izoliacija:

Sekmadienį telefonu kalbėję prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lenkijos prezidentas Bronislowas Komorowskis sutarė, kad Rusijos veiksmai Aljanso pasienyje kelia pavojų viso regiono saugumui. Todėl abiejų valstybių prezidentai pasisako, jog būtų nedelsiant surengtos NATO  konsultacijos pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 –ąjį straipsnį.

Šiaurės Atlanto sutarties 4 – asis straipsnis numato NATO sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad yra kilusi grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui.

Lietuva konsultacijoms į Vilnių iškviečia ambasadorių Rusijoje Renatą Norkų.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras sekmadienį „dėl Rusijos karinės eskalacijos Ukrainos Krymo pusiasalyje“ paragino sustabdyti pasirengimą Sočyje vyksiančiam Didžiojo aštuoneto (G8) valstybių viršūnių susitikimui.

„Tarptautinės bendruomenės silpnumas tas, kad ji turi susitarti dėl bendrų veiksmų, o Kremliuj susėda trys berniukai ir padaro sprendimą“, – sakė europarlamentaras Vytautas Landsbergis FM99 paklaustas ko turi imtis tarptautinė bendruomenė atsakydama į Rusijos karo veiksmus. Visą pokalbį klausykite čia:

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba rengia neeilinį posėdį dėl krizės Ukrainoje, kai Rusija paskelbė planuojanti pasiųsti OLYMPUS DIGITAL CAMERAginkluotąsias pajėgas į kaimyninės šalies autonominį Krymo regioną.

Vienas Liuksemburgo, šį mėnesį pirmininkaujančio 15 narių turinčiai Tarybai, diplomatas sakė, kad tas susitikimas prasidės 19 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku ir kad jis buvo sušauktas Didžiosios Britanijos prašymu.

Saugumo Taryba penktadienį buvo susirinkusi aptarti padėties Kryme, tačiau, kaip ir tikėtasi, nesiėmė jokių formalių veiksmų. Tame posėdyje išryškėjo gilus nesutarimas tarp Vakarų šalių, įskaitant JAV, ir Rusijos, kurios Juodosios jūros laivyno pagrindinė bazė yra Kryme.

Penktadienį vykusioje sesijoje Ukraina apkaltino Maskvą neteisėtu Rusijos karių įsibrovimu į Ukrainos teritoriją, o JAV ir Europos šalių delegacijos perspėjo Maskvą atitraukti bet kokias papildomas pajėgas, dislokuotas Kryme. Tačiau Maskva pareiškė, kad bet koks Rusijos kariuomenės judėjimas tame regione, kuriame dauguma gyventojų yra rusakalbiai ir simpatizuoja didžiajai rytinei kaimynei, atitinka jos susitarimus su Kijevu dėl Rusijos jūrų pajėgų bazių.

Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, todėl gali blokuoti bet kokius jos narių siūlomus veiksmus.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai artimiausiomis dienomis tikriausiai surengs dar vieną neeilinį pasitarimą dėl padėties Ukrainoje.

„Jei galima kažkiek suprasti norą apsaugoti papildomai karinę jūrų pajėgų bazę, bet kai kariškiai patruliuoja visoje Krymo teritorijoje, perimama objektų apsauga, pasienio kontrolė, tai yra iš tikrųjų jau okupacija ir kėsinimasis į šalies teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Reakcija į tai turi būti adekvati ir žinoma operatyvi, “ – BNS šeštadienį sakė L.Linkevičius, komentuodamas Rusijos Federacijos Tarybos sprendimą patenkinti prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje.

russian_troopsNATO ir JAV, kitaip negu Rusija, neturi jokio pagrindo siųsti savo ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.

Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkę aiškino, kad tokį Maskvos sprendimą nulėmė pavojus, kylantis Rusijos piliečių ir rusų gyvybėms Kryme.

Ukrainos politinės partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko paragino parlamentą mobilizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas, kai Rusijos parlamento aukštieji rūmai suteikė leidimą panaudoti Rusijos pajėgas Ukrainos teritorijoje.

Jis taip pat paprašė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą skubiai surengti posėdį ir aptarti šią krizę.

Lietuvos Seimo pirmininko pavaduotojas liberalas Petras Auštrevičius ragina Užsienio reikalų ministeriją reaguojant į įvykius Kryme atšaukti konsultacijoms Lietuvos ambasadorių Rusijoje Renatą Norkų.

Karas Ukrainai paskelbtas. Vienbalsiai už ginkluotųjų pajėgų įvedimą į Ukrainos (ne Krymo!) teritoriją. Taip balsavo Rusijos parlamento aukštieji rūmai, palaimindami Vladimiro Putino kreipimąsi.

Tuo pat po to Rusijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Tarybos nutarimas, leidžiantis prezidentui Vladimirui Putinui panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, nereiškia, kad toks žingsnis bus žengtas artimiausiu laiku. Tačiau kaip po balsavimo nurodė Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko, šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo momento.

Nuotrupos iš parlamentarų posėdžio, kuris akivaizdžiai buvo tik šiaip, pasakyti ką nors dar baisesnio apie kenčiančius ukrainiečius, Putinaslaukiančius Rusijos pagalbos:

“Maidano smogikai buvo ruošiami Lietuvoje ir Lenkijoje.

“Žmonės prašo Putino pagalbos, nes daugiau niekuo netiki”. “Jei Rusija nepadės, tai taps tragedija Ukrainos tautai”

„Milijonai Rusijos piliečių ir milijonai gyvenančių Ukrainoje, laukia šio sprendimo. Ilgai laukėme, bet kantrybei yra ribos“.

„Kas atėjo į valdžia Kijeve – radikalai, fašistai, banderai, banditai“

„Dėl Ukrainoje susiklosčiusios nepaprastosios padėties keliamo pavojaus Rusijos Federacijos piliečiams, mūsų tėvynainiams, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinio kontingento, dislokuojamo Ukrainos teritorijoje (Krymo autonominėje respublikoje) pagal tarptautinę sutartį, pagal Rusijos Federacijos konstitucijos 102-ojo straipsnio 1-osios dalies „g“ punktą pateikiu Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Federacijos Tarybos kreipimąsi dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje, kol bus normalizuota visuomeninė politinė padėtis toje šalyje“, – sakoma dokumente.

Parlamentarai suskubo pažadėti ir paramą Krymo biudžetininkams.

Karinę galią Kryme demonstruojanti Rusija atsisako ir tiesioginių konsultacijų su Ukraina, ir trišalių konsultacijų su JAV bei Jungtine Karalyste, kurias krizės atveju numato tarptautiniai susitarimai.

Apie tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia šeštadienį informavo Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Pasak Lietuvos ministro, pirmadienį dėl situacijos Kryme bus šaukiamas NATO Tarybos posėdis, taip pat greičiausiai jau pirmadienį Briuselyje vyks neeilinis ES Užsienio reikalų tarybos posėdis. Lietuva savo ruožtu ragina Rusiją pradėti kalbėtis su Ukrainos valdžia.

Ką rašo ukrainiečių spauda: http://bit.ly/1d6FjtK

 

 

Komentarai

komentarai(-ų)