Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Partijos ir jų sąrašų lyderiai paskelbė bent 532 apmokėtas reklamas „Facebook“ tinkle per paskutinį politinės kampanijos mėnesį. Kas penkta reklama buvo tikslinė, t.y. nukreipta į konkrečias gyventojų grupes (angl. „political targeting“). Politikai dukart dažniau žymėjo įrašus kaip politinę reklamą savo viešuose profiliuose negu privačiuose. Tai paaiškėjo po „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos penkių, daugiausiai palaikymo rugpjūčio mėn. pabaigos – rugsėjo mėn. pradžios apklausose sulaukusių, partijų ir jų sąrašų lyderių „Facebook“ paskyrų apžvalgos.
FM99 pokalbis su „Transparency International“ Iniciatyvų vadove Ieva Dunčikaite
TILS vertino viešai prieinamus šių partijų ir jų sąrašų vedlių įrašus bei išlaidas „Facebook“ reklamų bibliotekoje ir jos ataskaitoje 2020 m. rugsėjo 11 d. – spalio 10 d. bei rinkimų dalyvių viešas ir privačias socialinio tinklo paskyras (iš viso 20).
Kaip politinę reklamą partijos pažymėjo didžiąją dalį (279 iš 298) įrašų savo paskyrose, sąrašų lyderiai – du trečdalius (79 iš 119). Viešuose profiliuose aktyviausiai įrašus žymėjo Vigilijus Jukna (Darbo partija) – 20 iš 21 įrašo buvo pažymėti kaip politinė reklama, mažiausiai aktyviai – Saulius Skvernelis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), pažymėjęs 2 įrašus iš 9. Viktorija Čmilytė-Nielsen (Liberalų sąjūdis) kaip politinę reklamą pažymėjo 23 įrašus iš 27, Ingrida Šimonytė (Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai) – 11 iš 14, Gintautas Paluckas (Lietuvos socialdemokratų partija) – 2 iš 4 įrašų. Partijos ir jų lyderiai iš viso paskelbė 417 įrašų.
Remiantis „Facebook“ reklamų bibliotekoje paskelbtais duomenimis, partijų ir politikų reklamos buvo parodytos bent 3245 kartus, joms buvo išleista bent 55 tūkst. eurų
Daugiausiai šioms reklamoms išleido Darbo partija (DP) – už 100 reklamų sumokėjo apie 17 tūkst. eurų, mažiausiai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), apie 7 tūkst. eurų, kuri ir paskelbė mažiausiai reklamų (32). Daugiausiai reklamų (159) paskelbė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), joms išleidusi apie 9 tūkst. eurų. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išleido apie 12,6 tūkst. eurų ir paviešino 102 reklamas, Liberalų Sąjūdis (LRLS) už 91 reklamą sumokėjo apie 7,2 tūkst. eurų.
Vienos reklamos per dieną kaina skirtingoms partijoms galėjo skirtis apie 8 kartus, partijų lyderiams – beveik 20 kartų. Daugiausiai už vieną tokią reklamą sumokėjo LVŽS – 69,4 eurus, mažiausiai – LRLS – 8,4 eurus. Iš partijų sąrašų lyderių, daugiausiai vienai reklamai per dieną išleido Saulius Skvernelis (LVŽS) – 133,3 eurus, mažiausiai – Gintautas Paluckas (LSDP), 6,8 eurus. TILS paskaičiavimais, per dieną vidutiniškai buvo rodomos bent 108 politinės reklamos.
„Šiuo metu nematome tikrojo politinės reklamos masto rinkimų metu. Politikų kampanijos vis labiau persikelia į internetą, tad rinkimams turime taikyti naujus skaidrumo standartus. Itin svarbu detaliai skelbti visas politikų išlaidas reklamai socialiniuose tinkluose, iš naujo apsvarstyti, kas yra politinė reklama ir kur ji gali būti skelbiama, bei stiprinti Vyriausiosios rinkimų komisijos pajėgumus sėkmingai rinkimų stebėsenai užtikrinti“, sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
„Šiuo metu nematome tikrojo politinės reklamos masto rinkimų metu”
Daugiausia partijos ir jų lyderiai tikslinėmis reklamomis bandė pasiekti moteris. Į jas buvo orientuota vidutiniškai 14% daugiau politinių reklamų. Visos partijos, išskyrus LVŽS, labiausiai taikėsi į Vilniaus apskritį. Pastaroji daugiausia bandė pasiekti Kauno apskrities rinkėjus, remiantis „Facebook“reklamų bibliotekos duomenimis.
„Aktyviausiai tikslines reklamas, maksimaliai orientuotas į tam tikrą visuomenės grupę, skelbė Darbo partija – beveik pusė jų apmokėtų reklamų buvo tikslinės (45 iš 100). Taip pat 4 iš 10 TS-LKD (40 iš 102), 1 iš 10 LRLS (12 iš 91) reklamų buvo tikslinės. LSDP paskelbė 9 tokias reklamas iš 159, LVŽS – 2 iš 32.”
Partijos ir jų lyderiai savo „Facebook“reklamomis taip pat taikėsi į skirtingas amžiaus grupes. TS-LKD ir jų lyderė Ingrida Šimonytė labiausiai taikėsi į jauniausius rinkėjus nuo 18 iki 24 metų. Jaunesnius rinkėjus (25-34 m.) bandė pasiekti ir LSDP. LVŽS, DP, LRLS, taip pat LSDP lyderis Gintautas Paluckas taikėsi į vyresnius, 55-64 metų, rinkėjus. Vigilijus Jukna ir Saulius Skvernelis daugiausia bandė pasiekti 45-54 m. rinkėjus. Viktorija Čmilytė-Nielsen tyrimo laikotarpiu turėjo du viešus profilius, iš kurių bandė pasiekti skirtingų amžiaus grupių rinkėjus (25-35 m. 1 profilis ir 35-44 m. 2 profilis).
Ši analizė buvo parengta bendradarbiaujant su kolegomis iš „Transparency International“ Sekretoriato bei remiantis Čekijos skyriaus politinės reklamos socialiniuose tinkluose tyrimo metodika.
Rezultatų apžvalgą galite rasti čia: https://www.transparency.lt/kas-penkta-politine-reklama-facebook-tiksline-skirta-konkreciai-gyventoju-grupei/
