Kas užims aukščiausius Europos Sąjungos postus ateinančius penkerius metus

Šiandien ES šalių vadovai susirinko į vieną įdomiausių posėdžių – už uždarų durų bus karštai diskutuojama apie tai, kas užims aukščiausius Europos Sąjungos postus ateinančius penkerius metus. Specialiai FM99 iš Briuselio Vilija Kvedaraitė.

 

 

Svarbiausias ir labiausiai rūpimas – Europos Komisijos pirminkas, kurio paskyrimo procedūra pasikeitė 2014 metais, kuomet atsirado vadinamoji Spitzenkandidaten procedūra. Europos Parlamentas nuolat kovoja dėl savo vietos po saule ir vis didesnių galių, remdamasis tuo, kad būtent ši instituciją yra renkama žmonių. Tad prieš penkerius metus ir buvo pakeista Europos Komisijos pirmininko paskyrimo procedūra, kuomet vietoj to, kad EP tik patvirtintų šalių narių suttartą kandidatūrą, EP renka kandidatą – t.y. politinės partijos kelia savo lyderius ir šansą turi tas, kuris pasieks didžiausio politinių partijų ir drauge europarlamentarų palaikymo. Tačiau šalys narės įtakos nenori paleisti. Visgi Angelos Merkel palaikomas kandidatas Manfredas Vėberis – dabartinis Europos liaudies partijos arba konservatorių lyderis vokietis, šiandien jau minimas kaip neturintis itin didelių šansų, o ant ES vadovų derybų stalo gali pasirodyti ir naujų vardų. Beje, šis Europos vadovų susitikimas, ko gero, bus paskutinis mūsų prezidentei Daliai Grybauskaitei, nebent nepavyktų susitarti dėl aukščiausius postus užimsiančių kandidatų ir tuomet planuojama, kad dar vienas Vadovų Tarybos posėdis vyktų birželio 30 dieną, nes siekis yra iki susirenkant naujam Europos Parlamentui į pirmajį posėdį, jau turėti visus kandidatus, o EP posėdžiaus nuo liepos 2 dienos. Beje, tariamasi ne tik dėl EK pirmininko posto, bet ir kitų – kas pakeis Donaldą Tuską, EVT pirmnininko poste, kas bus naujas Europos Centrinio Banko vadovas, kas bus naujasis vadinamasis užsienio reikalų ministras vietoj italės Federikos Mogherini, kurios paskyrimas kėlė daug audrų Lietuvoje prieš penkerius metus, nes ji buvo žinoma kaip pakankamai prorusiška. Taip pat kas pakeis EP pirmininką.


Dar vienas įdomus momentas, kad didelę įtaką ir balsą sprendžiant šiuos klausimus įgavo Europos liberalai ir žalieji, kurių balsai tapo auksiniais Europos Parlamente, nes nebepakanka konservatorių ir socialistų balsų daugumai surinkti. Dar vienas įdomus momentas, kad britams išstojus situacija vėl pasikeistų, nes nemažą dalį liberalų frakcijos sudaro Jungtinės Karalystės atstovai. Tačiau dėl visų kandidatūrų bus apsispręsta dar JK tebeesant Europos Sąjungoje – t.y. ir su jų pagalba Europos Parlamente.

Komentarai

komentarai(-ų)