Keturi iš dešimties lietuvių prasidėjus karui Lietuvos eitų ginti patys

Keturi iš dešimties lietuvių prasidėjus karui Lietuvos eitų ginti patys FM99 (1)Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas apie krašto apsaugą rodo, kad keturi iš dešimties (41,7%) Lietuvos gyventojų patys eitų ginti šalies, jei prasidėtų karas. Dažniausiai tokį atsakymą rinkosi aukštąjį išsilavinimą, aukštesnes pajamas turintys, jaunesnio amžiaus respondentai, o taip pat – moksleiviai ir studentai, didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Tačiau beveik tokia pati dalis apklaustųjų nurodė, jog prasidėjus karui, savo šalies negintų, o dar penkiolika procentų respondentų – nėra apsisprendę, kaip tokiu atveju pasielgtų.

Tyrimo metu, kuris Baltijos pažangių technologijų instituto užsakymu buvo atliktas šių metų spalio mėnesį, apklausos dalyvių taip pat teirautasi, ar jie jaučiasi saugiai, kaip vertina visuomenės ir krašto apsaugos sistemos pasirengimą gynybai, ko trūksta, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema būtų visiškai pasirengusi atremti priešo agresiją, ar patys asmeniškai būtų linkę finansiškai paremti Lietuvos kariuomenę.

OLYMPUS DIGITAL CAMERAAtsižvelgiant į šių dienų geopolitinius įvykius (konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos), tyrimo respondentų prašyta įvertinti, ar savo šalyje jie jaučiasi saugiai. Daugiau nei 34 proc. (34,5%) respondentų nurodė, jog esant šiandieninei situacijai, Lietuvoje jaučiasi nesaugiai. Šiek tiek mažiau – 31,8 proc. apklaustųjų teigia besijaučiantys saugiai. Atsakymą, jog jaučiasi nesaugiai, atliekant tyrimą dažniau rinkosi apklausoje dalyvavusios moterys ir vyresnio amžiaus (daugiau nei 50 metų sulaukę) respondentai.

Didžioji dalis (70,5 proc.) dalyvavusiųjų apklausoje teigė manantys, jog Lietuvos visuomenė šiandien yra nepasirengusi krašto gynybai. Panašiai vertinamas ir krašto apsaugos sistemos pasirengimas: 56,3 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog pasirengimo ginti šalį stinga ir tik 24,9% mano, kad jis yra pakankamas.

Manantys, kad Lietuvai trūksta pasirengimo gynybai, paprašyti įvardinti, ko konkrečiai stokojama, kad Lietuvos krašto apsaugos sistema būtų visiškai pasirengusi atremti priešo agresiją. Dažniausiai jie minėjo ginkluotės (54,9%), didesnės nuolatinės kariuomenės (49,9%), didesnio karių rezervo (44,2%) ir visuomenės valios priešintis (32,6%) stygių. O teiginiui, kad norint užtikrinti savo valstybės saugumą, labai svarbu kuo greičiau padidinti Lietuvos krašto apsaugos sistemos finansavimą, pritarė beveik kas antras respondentas (47,1 proc.).

OLYMPUS DIGITAL CAMERAKalbant apie pasirengimą gynybai svarbu pastebėti, kad vertindami Lietuvos valstybės pasirengimą kartu su NATO pagalba, dalyvavusieji apklausoje nusiteikę gerokai optimistiškiau – net 48 proc. apklaustųjų mano, kad kartu su NATO mūsų valstybės pasirengimas gintis yra pakankamas.

Tyrimą koordinavusi Socialinių inovacijų instituto direktorė Ingrida Gečienė tvirtina, kad krašto gynyba – labai jautri sritis, kuri rūpi daugeliui respondentų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, pajamų, išsilavinimo ar užimamų pareigų. Anot jos, peržvelgus tyrimo rezultatus, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog visuomenė yra tam tikroje apsisprendimų kryžkelėje, tačiau atidžiau panagrinėjus visus duomenis – apklausos rezultatus visgi derėtų vertinti optimistiškai, nes jie aiškiai rodo, kad krašto apsauga žmonėms yra svarbi, kad žmonės ieško informacijos apie šalies saugumą ir didžioji dalis – yra atviri galimybėms jiems įmanomais būdais prisidėti prie savo krašto gynybos stiprinimo.

Sociologė taip pat pastebi, kad tyrimo duomenys leidžia numatyti ir kai kurias sąsajas tarp respondentų atsakymų bei jų gyvenamosios aplinkos, gaunamos informacijos ir kitų sociokultūrinių veiksnių. “Tačiau patikrinti, ar šios sąsajos pasitvirtins, galėsime tik perėję į tolesnius tyrimo etapus ir atlikę giluminę duomenų analizę”, – teigia I.Gečienė.

Komentarai

komentarai(-ų)