Kiek kasmet parduodame ir surenkame perdirbimui nešiojamųjų baterijų atliekų?

Oficialūs duomenys rodo, kad daugiau kaip pusė Europos Sąjungos (ES) šalių pasiekia arba viršija numatytą naudotų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių surinkimo bei perdirbimo lygį. Vis tik Europos nešiojamųjų baterijų asociacija (European Portable Battery Association) pažymi, kad kai kurių šalių ES statistikos tarnybai pateikiami duomenys apie baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą perdirbimui kelia pagrįstų abejonių.

Nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai – tai bet kurios baterijos ar akumuliatoriai, kuriuos vartotojai paprastai naudoja buityje. Vieno elemento baterijos (AA, AAA tipo baterijos ir pan.) ir akumuliatoriai naudojami mobiliuosiuose telefonuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, bevieliuose elektros įrankiuose, žaisluose ir buitiniuose prietaisuose (elektriniuose dantų šepetukuose, skustuvuose, rankiniuose dulkių siurbliuose ir pan.).

„Dalis nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių yra pavojingos atliekos. Jose esantys sunkieji metalai dėl netinkamo baterijų ir akumuliatorių šalinimo gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Skaičiuojama, kad neįmontuotų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių surinkimo lygis ES šalyse siekia vidutiniškai 46 proc., todėl nemaža jų dalis patenka į komunalinius atliekų konteinerius, o iš jų – į sąvartyną. Vartotojai vis dar kaupia baterijas namuose ar darbe“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA), Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.

Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių tvarkymą reglamentuoja ES direktyva, joje numatytų reikalavimų privalo laikytis visos bendrijos narės. Pagal juos privaloma surinkti ir perdirbti ne mažiau kaip 45 proc. visų rinkai per metus patiektų (atskirai ir su gaminiais) nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių pagal svorį. Remiantis gamintojo atsakomybės principu, būtent gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už baterijų ir akumuliatorių, kuriuos jie teikia į rinką, atliekų tvarkymą.

Kiek surenkame ir sutvarkome?

ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2017 metais 18 iš 28 ES valstybių narių pasiekė arba viršijo numatytą 45 proc. naudotų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių surinkimo perdirbimui užduotį (2016-aisiais tokių valstybių buvo 16-ka). ES narės, įskaitant Norvegiją ir Šveicariją, į rinką pateikė 226 tūkst. tonų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių, o perdirbimui surinko apie 100 tūkst. tonų (198 gramus vienam gyventojui).

Vien į Lietuvos rinką 2017 metais, anot „Eurostat“ buvo pateiktos 799 tonos nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių, o sutvarkytos 347 tonos (2016-asiais – atitinkamai 748 tonos ir 375 tonos). Surinkimo lygis sudarė 50 procentų.

Europos nešiojamųjų baterijų asociacijos teigimu, vis tik nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo skaičiavimo metodika, kai skaičiuojamas trejų metų pardavimo rinkai vidurkis, neatspindi rinkos realijų, nes nėra pilnai aišku, kiek laiko nešiojamosios baterijos pasilieka rinkoje.

Be to, pasak asociacijos, kai kurių šalių pateikti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių surinkimo per pastaruosius dvejus metus rezultatai kelia abejonių. Ypač daug abejonių kyla dėl Slovakijos pateiktų duomenų ir ankstesniais metais surinktų naudotų baterijų kiekių Kroatijoje.

Kur atiduoti senas baterijas?

V. Masalienė sako, kad Lietuvoje yra apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali atiduoti naudotas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius. Patogiausia gyventojams šias atliekas palikti mažmeninės prekybos vietose, kuriose stovi specialios talpos baterijoms rinkti.

„Specialios talpos naudotoms baterijos ir akumuliatoriams palikti neretai stovi biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose ir organizacijose. Gyventojai gali naudotas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius nemokamai atiduoti jų platintojams net neperkant naujų arba pristatyti į savivaldybių atliekų surinkimo aikšteles ar pavojingų atliekų tvarkytojams. Vietas, kur galima palikti senas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, galima rasti www.atliekos.lt arba dėl informacijos kreiptis į mūsų asociaciją“, – paaiškina V. Masalienė.

Nemažai baterijų ir akumuliatorių atliekų surenkama per kasmet švietimo ir mokslo įstaigose, bendruomenėse ir įvairiose organizacijose vykdomą aplinkosauginį projektą „Mes rūšiuojam“. Pavyzdžiui, švariai ir saugiai aplinkai neabejingos Lietuvos bendruomenės, dalyvaujančios projekte „Mes rūšiuojam. Vasara“, per 2018-2019 metų sezoną surinko 0,56 tonas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų.

Komentarai

komentarai(-ų)