Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Šie metai iš tikrųjų buvo sudėtingi tiek aktoriams, tiek muzikantams. Pandemija koregavo, stabdė daugelio planus – spektakliai atšaukti, premjeros nukeltos…
Kaip ir daugelis menininkų, taip ir Klaipėdos jaunimo teatras koregavo savo planus.
Alytuje pavasarį turėjęs įvykti režisieriaus Dariaus Rabašausko spektaklis „Motina“ buvo nukeltas į rudenį.
Pokalbis su Ieva Pakštyte
FM99 kalbino Klaipėdos jaunimo teatro aktorę Ievą Pakštytę, kuri trumpai pasakojo apie darbus: „mūsų trupė stengėsi dirbti, kurti naujus pastatymus. Kaip galėtume egzistuoti, jei vėl prasidėtų karantinas. Turime papildomos veiklos ugdant vaikus ir studentus. Labai tikimės, kad tiek mums, tiek žiūrovams ateinantis karantino laikotarpis praeis ramiai ir galėsime sugrįžti į aktyvesnius kūrybinius procesus.“
Pasak I.Pakštytės teatro kolektyvui pirmą kartą teko susidurti su rusų klasikos drama, o tai jau buvo pakankamai didelis iššūkis. Sukurti personažus taip pat nebuvo lengva, kadangi dramos veikėjai „turi intensyvų vidinį gyvenimą, kurių išorinis gyvenimas dažnai neatitinka to ką jie galvoja.“
PREMJERA
(pagal Maxim Gorkij pjesę „Vasa Železnova“)
Prieš daugiau nei šimtą metų Maksimas Gorkis tikėjo amžinu tobulo žmogaus gyvenimu ir 1899 m. laiške rašė: „Nežinau nieko, kas būtų geresnis, sudėtingesnis, įdomesnis už žmogų. Jis – viskas. Jis sukūrė netgi Dievą. Aš įsitikinęs, kad žmogus gali neribotai tobulintis, ir visa jo veikla kartu su juo tobulės iš amžiaus į amžių. Tikiu gyvenimo amžinumu, o gyvenimą suprantu kaip dvasios tobulumo siekimą.“
Po dešimtmečio jis parašė savo pjesę „Vasa Železnova“, kurioje nesutinkame nė vieno tobulo herojaus, tačiau randame labai ryškų Železnovų šeimos portretą – antitobulumo paveikslą.
Pjesėje „Vasa Železnova“ pasakojama pažįstama šeimos drama: mirštant tėvui namuose renkasi šeimos nariai, laukiantys savo palikimo dalies. Pagrindinė istorijos figūra – motina Vasa, kurią šiame spektaklyje įkūnis Viktorija Kuodytė, baudžianti, glostanti, ginanti, aukojanti, atgailaujanti ir valdanti namus, verslą bei savo artimųjų likimus. Palikimo dalybos šioje situacijoje tampa tik pretekstu konfliktui, nes šeimos vertybės jau žlugusios: motina niekina savo vaikus, sūnūs nekenčia motinos, dukra seniai paliko nesvetingus namus, marti paleistuvauja, o dėdė ketina susigrobti pusę šeimos turto. Taigi, ar „šeima“ šiuose namuose netapo tik instituciją nusakančiu žodžiu, neleidžiančiu laisvai kvėpuoti nei tėvams, nei vaikams, nei pro durų plyšį svetimų pokalbių besiklausantiems tarnams.
