Klausyti gyvai

20:00 - 24:00

Vakaro dvelksmas

Kodėl onkologine liga sergantis alytiškis gauna penkiskart mažesnę paramą nei ukmergiškis?

Prenumeruokite FM99 radijo podcast’ą: Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | BreakerAnchor|Pocket Casts| Anchor|Castbox|Overcast

Onkologinėmis ligomis sergantys asmenys dažnai nežino, kad gali tikėtis finansinės pagalbos, o jos sąlygos ir dydis priklauso nuo savivaldybės, kurioje pacientas gyvena.

Tai atskleidė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atliktas tyrimas, kaip 2020 metais reglamentuotas vienkartinių išmokų mokėjimas onkologiniams pacientams.

FM99 pokalbis apie onkologinių ligonių situaciją ir galimybes sulaukti pagalbos su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA direktore Neringa Čiakienė ir Alytaus m. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausiąja specialiste Daina Sviderskiene.

„Galimybė onkologiniams ligoniams gauti pagalbą yra labai aktuali, nes susirgęs žmogus pradeda kelionę per gydymą. Gydymas nėra paprastas, jis trunka ilgiau nei pusmetį, kartais aštuonis mėnesius, kartais dvylika mėnesių ar daugiau nei metus, ir natūralu, kadangi gydymas yra sudėtingas, ir chemoterapijos procedūros, spinduliavimo procedūros, operacijos, netgi jeigu tai yra geriami vaistai, visi jie skirti suvaldyti ligą pakankamai agresyviu būdu, dėl to žmogaus sveikatos būklė krenta ir jis negali dirbti ir negauna pajamų, o išlaidos išauga,“ – pasakoja organizacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Neringa Čiakienė

Anot N.Čiakienės, klausimas, kur galima kreiptis finansinės paramos yra vienas dažniausių, kurių sulaukia asociacija. Tačiau situacija savivaldybėse labai skirtinga.

„Vienam žmogui tu gali pasakyti, kad jeigu tu sergi onkologine liga, tai pateiksi dokumentus ir gausi 600 eurų išmoką, kitose yra, kad pateikus dokumentus tu gali gauti ir 64 eurų išmoką tikrai,“ – sako POLA vadovė. Tad nuspręsta, šį klausimą viešinti ir pabandyti inicijuoti pokyčius.

Per savaitę nuo informacijos paviešinimo ledai pajudėjo, sako N.Čiakienė, žinutes siunčia ir savivaldybės, kad peržiūri tvarkas ir panašiai. Tačiau norėtųsi, kad skirtumai nebūtų tokie drastiški priklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Alytuje vienkartinės pašalpos onkologiniams ligoniams skiriamos tiems, kuriems per praėjusius dvylika mėnesių iki kreipimosi buvo atlikta operacija, taikytas arba taikomas spindulinis ar cheminis gydymas ir skiriant pašalpą atsižvelgiama į asmens gaunamas pajamas, sako Alytaus m. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Daina Sviderskienė.

„Maksimaliai kokią galima gauti pašalpą, aišku, jeigu žmogaus pajamos neviršija 128 eurų, 384 eurai, atitinkamai didėjant asmens gaunamoms pajamoms, išmokos suma mažėja“, – pasakoja D.Sviderskienė.

Jeigu žmogaus pajamos viršija 640 eurus, tuomet pašalpa siekia tik 64 eurus. Pašalpa yra vienkartinė ir kartą per metus, jeigu situacija labai blogėja, galima kreiptis antrą kartą, bet ne daugiau, ir jokių kitų pagalbos formų nėra numatyta.

Anot N.Čiakienės, susieti išmokas su pajamų dydžiu nėra labai logiškas sprendimas. „Vis dėlto reikia atsižvelgti, kad čia yra vienkartinis išmokos dydis ir tarkim yra kitose savivaldybėse, pavyzdžiui paėmus Ukmergės rajono savivaldybę, yra labai aišku – jeigu žmogui yra diagnozuota onkologinė liga, jam iš karto yra skiriama 15 bazinių socialinių dydžių išmoka. Ne nuo- iki, o 600 eurų“. Gaunamos pajamos taip pat vertinamos, išmoka mokama, jei pajamos vienam asmeniui ne didesnės nei 384 eurai, bet pati išmoka nediferencijuojama, tad tokias pat pajamas gaunantis alytiškis gauna 5 kartus mažesnę pagalba nei ukmergiškis – 128 eurus.

„Suprantam, kad greitų pokyčių nebus, tačiau tikrai norėtume pakviesti visas savivaldybes diskusijai įsivertinti, kiek tų išmokų yra skiriama, ar iš tikrųjų jos taip labai biudžetą paveiktų neigiama prasme, nes matom informaciją, kad kiekvienų metų pabaigoj labai daugelyje savivaldybių sumos, skirtos socialinei paramai nebūna iki galo panaudojamos ir kreipiamasi dėl sumų perskirstymo kitiems poreikiams,“ – kalba POLA vadovė.

Anot D.Sviderskienės, besikreipiančių Alytuje nėra mažai. 2019 metais paramos kreipėsi 204 žmonės, parama paskirta buvo 187-iems, iš jų 129 – onkologiniai ligoniai.

„Per metus būtent onkologiniams ligoniams buvo išmokėta 17555 eurai. 2020 metais kreipėsi 166 asmenys, paskirta 140-iai, iš jų 108 onkologiniai ligoniai ir išmokėta suma – 13990 eurų” – pasakoja savivaldybės specialistė.

Metai iš metų Lietuvoje suserga 18 tūkstančių žmonių, kasdien diagnozę išgirsta 50 žmonių. Lietuvoje per pirmus penkerius metus miršta trečdalis diagnozę išgirdusių žmonių, nes liga surandama pakankamai vėlyvoje stadijoje. Taip yra todėl, kad žmonės kreipiasi pas gydytojus tik tada, kai jaučiasi labai blogai. Pavyzdžiui gimdos kaklelio vėžys puse atveju diagnozuojamas 3- 4 stadijos, nes nesikreipiama tikrintis profilaktiškai.

46 savivaldybėse asmenys gali kreiptis, nepaisant to, kokia onkologinės ligos stadija jiems diagnozuota, 14 savivaldybių gyventojai gali kreiptis tik tuomet, jeigu liga jiems nustatyta pažengusios – trečios ar ketvirtos – stadijos.

POLA pradėjo diskusijas su Lietuvos savivaldybių asociacija, kuri vienija savivaldybės ir bandys ieškoti sprendimų, kalbama ir su Seimo nariais, nes onkologiniai ligoniai negali kreiptis ir dėl neįgalumo pensijos, nesvarbu kiek laiko jis serga.

„Atliktas tyrimas atskleidė, kad gyvename 60 greičių Lietuvoje“, – per spaudos konferenciją Seime sakė Seimo narys Justas Džiugelis.

Tyrimo duomenimis, savivaldybės taiko labai skirtingus vienkartinių išmokų dydžius. Didžiojoje dalyje savivaldybių išmokos siekia iki 200 eurų, kai kur – iki 640 eurų, kai kur – iki 1000 eurų.

„Pora savivaldybių randa galimybių skirti ir 3600 eurų, 6500 eurų pagalbą. Tiesa, ji skiriama nebe pinigais, o padengiant sveikatos priežiūros išlaidas, apmokant paslaugas, kai žmogus būna neapsidraudęs ar jam reikia apmokėti Lietuvoje nekompensuojamą gydymą“, – aiškino POLA vadovė.

„Panevėžyje asmuo gali tikėtis pagalbos iki 440 eurų, Pakruojyje – iki 600 eurų. Pakruojyje gyvenančio paciento pajamos nėra vertinamos, Panevėžyje pajamos privalo būti mažesnės nei 448 eurai per mėnesį. Panevėžyje asmuo gali kreiptis kartą per metus, o Pakruojyje – esant realioms aplinkybėms daugiau nei vieną kartą per metus“, – sakė POLA vadovė.

B.Ropė: Vaistų nuo vėžio kainos Lietuvoje ir Vokietijoje gali skirtis penkis kartus

Kitos naujienos

Kokie pagrindiniai iššūkiai buvo šią kadenciją Europos Parlamente, Europos saugumas, karas Ukrain...

Su Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos 2C klasės moksleiviais susitinkame radijo stotyje FM99. Va...

Alytuje gyvenantys vaikų tėvai ir toliau ieško būdų, kaip išlaikyti savo vaikus darželiuose. Nors...

Alytaus policijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl galimo moters išžaginimo Alytuje. Kaip pranešė Alytaus ap...