Kokia turi būti minimali alga, kad jos užtektų?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Europos klubas naują sezoną pradeda pasakojimu apie bandymus mažinti dirbančių žmonių skurdą ir pasiekti, kad minimalios darbo pajamos užtikrintų pakankamai orų pragyvenimą. Apie tai – Vokietijos europarlamentare Ozlem Demirel, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė bei Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė.

Lietuvoje diskutuojant apie minimalaus darbo užmokesčio didinimą, analogiškos diskusijos jau senokai vyksta ir Europos Sąjungoje, šiuo metu – Europos Parlamente – siekiama visoje ES įvesti panašias taisykles.  

„Eurostat“ duomenimis  2021 metų sausį mažiausią minimalią mėnesinę algą (MMA) gavo Bulgarijos gyventojai – 332 eurus, didžiausią – Liuksemburgo gyventojai, kur MMA siekia 2202 eurus. Lietuva yra 12 vietoje su 642 eur, tačiau ne visur vienodai informacija pateikiama, todėl skaičiuojant atlyginimą ”į rankas” taip gerai neatrodytume. EP siekia užtikrinti, kad minimalūs darbo užmokesčiai suteiktų galimybę gyventi tinkamomis sąlygomis visoje ES.

COVID-19 pandemija atskleidė sąžiningo minimalaus darbo užmokesčio poreikį – dauguma darbuotojų, tiesiogiai kovojančių su pandemija – sveikatos priežiūros darbuotojai, valytojai ar vaikų priežiūros specialistai – dirba už minimalų darbo užmokestį. Beveik 60 proc. minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų ES yra moterys.

Deramo DU paieškos nuo 2017-ųjų

2017 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija kartu paskelbė Europos socialinių teisių ramstį, kuriame užsibrėžė siekti sąžiningo darbo užmokesčio. 2019 m. spalio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją, ragindamas Komisiją pasiūlyti teisinius įrankius. 2020 m. gruodį Parlamentas priminė, kad direktyva turėtų padėti panaikinti dirbančiųjų skurdą ir skatinti kolektyvines derybas. 

2020 m. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ES. Ji skirta ne tik apsaugoti darbuotojus ES, bet ir padėti panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, Pasiūlyme nėra apibrėžiamos minimalaus darbo užmokesčio ribos.

Šių metų vasarį EP priėmė rezoliuciją, kurioje ragina Komisiją ir ES valstybes užtikrinti, kad visi dirbantieji galėtų pragyventi iš atlyginimo.  Rezoliucijos pranešėja Vokietijos europarlamentarė Ӧzlem Demirel, Kairiųjų frakcijos atstovė Europos Parlamente tikina, kad minimalus atlyginimas turi būti nustatytas visose Europos Sąjungos (ES) šalyse ir turi siekti ne mažiau kaip 50 procentų šalių atlyginimų vidurkio, 

“Būtų klaida apibrėžti minimalų atlyginimą konkrečiu skaičiumi, kaip pavyzdžiui 300 eurų visoje ES, nes mes turime skirtingas ekonomines ir socialines situacijas, bet akivaizdu, kad minimalus atlyginimas turi viršyti skurdo ribą ir užtikrinti, kad žmonės, gaunantys minimalų atlyginimą galėtų gyventi padoriai, būtent to aš reikalauju ir tai reikia apibrėžti. Minimalus atlyginimas turi būti 60 procentų medianos ir 50 procentų vidutinio atlyginimo, to reikalauja ES profesinės sąjungos ir aš tai palaikau”, – pareiškė O.Demirel.

Minimalus DU – nebūtinai įstatymuose

Minimalusis darbo užmokestis 21 ES šalyje nustatytas teisės aktais, o 6 valstybėse narėse (Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje) užtikrinamas kolektyvinėmis sutartimis. 

“Šalys narės, kuriose geri atlyginimai ir kurios neturi įstatymu nustatyto minimalaus DU turi jį nustatytą kolektyvinėse sutartyse. Jos turi stiprias profsąjungas, stiprias derybų ir kolektyvinių sutarčių sudarymo tradicijas, kurios dirba darbuotojams, kai kalbam apie kitas šalis, kad jose turi būti nustatytas min DU, tai jose gerokai silpnesnės ir derybinės, ir kolektyvinių sutarčių sudarymo tradicijos ir galimybės, štai todėl ten ir mažesni atlyginimai ir reikia nustatyti įstatymu minimalų DU. Jau keletą metų Vokietijoje turime įvestą minimalų darbo užmokestį, nes prastai apmokami sektoriai vis augo ir turėjom mažai kolektyvinių sutarčių”, – pasakoja Vokietijos europarlamentarė. 

Anot jos, nėra reikalavimo, kad šalys, kurios dabar neturi minimalaus darbo užmokesčio apibrėžto įstatymu tai padarytų, bet ten, kur toks dydis nustatytas, jis turi būti didesnis. 

Silpnos profsąjungos neturi derybinės galios 

Šalyse, kur minimalus darbo užmokestis apibrėžtas kolektyvinėse sutartyse, yra gerai veikiančios profsąjungos, kurios turi stiprius derybinius svertus. Tačiau taip yra ne visur. 

“Turime stiprinti socialinius partnerius atstovaujančius darbuotojus, reikia gerų įstatymų šalyse narėse, kurie vertintų darbuotojų organizacijas, mums reikia, kad būtų visur užtikrinta galimybė profsąjungoms veikti. Reikia stiprinti kolektyvinių susitarimų galią šalyse narėse”, – aiškina O.Demirel.

Vokietija yra paskutinė ES įsivedusi minimalų atlyginimą. Anot O.Demirel, smulkiam verslui žalos tai nepadarė, nors ir buvo baimintasi. 

“Iki tol buvo sakoma, kad tai visiškai sunaikins rinką, kad darbuotojai turės daug problemų mažose įmonėse, ir nieko tokio nenutiko, kaip tik atvirkščiai, kai tu esi, pavyzdžiui, kirpėjas, turi smulkų šeimos verslą, ar dirbi savo restorane, tau reikia kad žmonės turėtų galimybę ateiti, vartoti, eiti į restoraną valgyti. Tad smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač tokiems, kaip restoranai, kirpyklos, ir panašiai, geriau turėti daugiau žmonių kurie gali pirkti paslaugas, o to jie negali sau leisti, kai gyvena skurdžiai”, – pasakoja Kairiųjų frakcijos atstovė.

Tačiau anot jos, minimalus atlyginimas Vokietijoje vis dar per mažas – 935 eurai, tačiau turėtų būti 1250 eurų, kad viršytų 60 procentų atlyginimų medianos.  

(Mediana suprantama kaip skaičių eilės vidurinis elementas, pavyzdžiui, skaičių sekos 1000, 1000, 2000, 3000, 3050, mediana yra 2000. Jei skaičių sekos sudedamųjų dalių skaičius lyginis, mediana yra dviejų vidurinių skaičių vidurkis, pavyzdžiui, sekos 1000, 1000, 2000, 3000 mediana yra 1500.)

O.Demirel tikina, kad būtina apibrėžti, ką reiškia sąžiningas ir padorus atlyginimas: “Tai turėtų įtaką 20 mln darbuotojų, kurie dirba pilną darbo dieną, bet neturi pakankamai pajamų, kad jų šeimos išliptų iš skurdo.”

Lietuvoje minimalus DU taip pat nesiekia pusės vidutinio

Tam, kad Lietuvoje minimalus darbo užmokestis siektų 50 procentų vidutinio, jis turėtų būti 783 eurai, nes naujausiais Statistikos departamento duomenimis  Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų antrąjį ketvirtį buvo 1566,4 euro – 12 proc. daugiau nei 2020-ųjų liepos-birželio mėnesiais.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad planas nustatyti vienodas taisykles minimaliam DU visoje ES yra suprantamas ir gali padėti susitarti ir Lietuvoje.

“Dabar visi galvoja visiškai skirtingai – Lietuvos bankas vienaip, Trišalėje taryboje profsąjungos ir darbdaviai dar tris mintis turi, kaip turėtų būti taikoma ta formulė, tai jeigu tvarkingai, teisingai pagrįstai šitą formulę nustatys, manau bius mažiau visokiausių interpretacijų, o minimalus atlygis turėtų būti ne politikavimo reikalas, o labai aiškus ir suprantamas visiems dydis ir ta formulė, kurią reikia taikyti”, – sako Dalia Matukienė.

Tačiau anot jos, verslas buvo pusantrų metų uždarytas, todėl kelti minimalų atlyginimą ir keisti mokesčius dabar ne laikas, verčiau siekti, kad verslo atsirastų daugiau.

Darbo užmokestis nepasiveja pašalpų

Dalia Matukienė mano, kad skurdas nėra minimalaus DU problema – 260 tūkstančių bedarbių ir 40 tūkstančių laisvų darbo vietų rodo, kad tai “kitos pusės problema”.

“Mūsų valstybė žmones pripratino nedirbti. Kiek bekeltumėm minimalią algą, kyla ir bedarbio pašalpa, verslas nepasiveja šito lygmens, nes bedarbiai dar gauna įvairias kompensacijas ir tas minimalus atlygis netenka prasmės”, – teigia smulkaus verslo atstovė.

„Su viršutiniu MMA lygiu skurdo nepanaikinsim, jei norim, kad žmogus uždirbtų daugiau, reikia kelti kiek minimalią algą, tiek ir neapmokestinamą minimumą, tada žmogus ir gautų, o didžiąją dalį per mokesčius gauna valstybė nuo minimalaus atlygio kėlimo”, – sako D.Matukienė.

Bet kokio atlygio didinimas mažina skurdą

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė sako, kad bet kokio atlyginimo didinimas sprendžia skurdo problemą, o minimalus darbo užmokestis yra vienintelė galimybė kalbėtis, nes dėl jo darbdaviai priversti derėtis.

„Mūsų nuomone, ekonominės prognozės sako ir mums leidžia teikti tokias rekomendacijas Vyriausybei,  kad kitais metais minimali alga gali sparčiau kilt ir tas turėtų būti ir skaičius, kurį mes siūlėme – 750 eurų”, – sako Inga Ruginienė.

Baimės, kad tokiu atveju dalis žmonių netektų darbo profsąjungų atstovė neturi, sako, kad tai tik atsikalbinėjimai.

“Čia tiesiog iš darbdavių pusės manipuliavimas skaičiais ir teiginiais, turint tik vieną tikslą nedidint išvis atlyginimų, o dar jei galima būtų juos sumažint, tai manau laimei nebūtų ribų, bet reikia pripažinti, kad šiemet infliacija matyt šoks į netikėtas aukštumas”, – kalba I.Ruginienė. Anot jos, kylant infliacijai nedidinant algų žmonių situacija tik blogės.

LPKS prezidentė sako, kad labai palaiko idėją suvienodinti minimalaus DU taisykles visoje ES, tačiau, gaila, kad dokumentas išsigimė: “Jau ir mūsų paprasta formule yra manipuliuojama ir stengiamasi prieiti prie mažesnio rezultato., Tad direktyva nors ir kalba apie labai gerus dalykus, bet sulaukia pasipriešinimo iš darbdavių pusės, nes kažkur aprašomojoje dalyje lyg ir kalbama apie 50% ir 60% dydį – kad minimali alga turi būti 50% nuo vidutinio darbo užmokesčio aba 60% nuo medianos. Tas atrodo jiems labai labai daug ir darbdaviai visais būdais bando stabdyt tą dokumentą”.

Profsąjungos direktyvoje taip pat mato prieštaringų dalykų – keturi elementai, kuriais remiantis būtų nustatoma minimali alga.

“Mūsų klausimas kokie dėmenys bus imami, ar su mokesčiais, ar be, taip pat našumas, kuris prieštarų daug iššaukia, nes darbdaviai sėkmingai manipuliuoja ta sąvoka. Našumas priklauso tik nuo darbdavio valios, tačiau Lietuvoje aiškinama, kad našumas yra darbuotojo atsakomybė, jei jis mažas, tai darbuotojas blogas, tai yra netiesa”, – tvirtina profsąjungų atstovė.

Minimali riba išgyventi – 60% vidurkio

Pasak LPSK prezidentės, minimali riba žmogui išgyventi turėtų būti 60% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio – tai sudarytų 940 eurų ant popieriaus arba 596 eurus į rankas.

“Tai yra tas dydis, kuomet žmogus gali nusipirkti būtiniausių prekių, susimokėt komunalinius mokesčius ir galbūt viena kartą per mėnesį sau leist nebrangią pramogą. Deja, Lietuvoje mes labai stipriai atsiliekame nuo to skaičiaus ir vos pasiekėme 48% nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio”, – sako I.Ruginienė.

Profsąjungų derybinės situacijos nustatyti sąlygas kolektyvinėse sutartyse ribotos, anot I.Ruginienės, iš darbdavių noro tartis nėra. Taip pat profsąjungos sutinka, kad Lietuvoje galima būtų ir diferencijuoti minimalų atlyginimą pagal sektorius, jei atsirastų sektoriniai susitarimai.

Profsąjungų derybinę galią riboja ir mažas darbuotojų įsitraukimas į jų veiklą. SVV atstovės Dalios Matukienės teigimu, profsąjungoms priklauso vos 5-6% žmonių, tuo metu I.Ruginienė sako, kad įvairiais skaičiavimais jų yra 15%. Tuo metu Skandinavijos šalyse narystė profesinėse sąjungose siekia iki 95%.

Dabartinis Vyriausybės pasiūlymas yra minimalią algą didinti nuo dabartinės 642 iki 703 “ant popieriaus”. Dėl naujo minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio Lietuvoje turėtų būti sutarta artimiausiomis savaitėmis, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Anot jos, neatmetama, kad šiuo metu svarstomas 703 eurų MMA dydis gali keistis, tai priklausys nuo ekonomikos raidos scenarijų, kurių laukiama rugsėjo 10-ąją. 

Dar viena bėda moterų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje toliau gerokai atsilieka nuo vyrų algų – 171,6 euru. Moterų darbo užmokestis antrąjį ketvirtį sudarė apie 90 proc. vyrų algos.ir  buvo 1479,3 euro, vyrų – 1650,9 euro, į rankas atitinkamai 945 eurai moterims bei 1042,5 vyrams. 

Europos Komisija direktyvos dėl minimalaus DU pasiūlymą pateikė 2020 spalio mėn, jį turi patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba.  EP Užimtumo komitetas dirba su Komisijos pasiūlymu ir turėtų dėl jo balsuoti 2021 m. rugsėjį.

Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/ arba klausykite podkastą.

Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento

Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

• Keičiasi atliekų priėmimo tvarka ARATC objektuose: turėkite asmens dokumentą
• Autobusą Alytuje vairuojanti Jolanta: „viskas gerai, tačiau nepatogumų sukelia rekonstruojamos gatvės”
• Varėnos policija ieško dingusios merginos
• Kultūrinių patirčių festivalyje „Nuo ART‘isto iki Me(n)talisto“ – kokybiškas ir kūrybiškas laikas jaunimui
• Eimanto Belicko filmo „Karta.EU” premjera Alytuje