Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena. Vanduo yra būtinas gyvybei. Netgi teigiama, kad gyvybė Žemėje kilo iš vandenyno. Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir nuotekos. Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Vandens dienos problematiką.
Vanduo yra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Ko vanduo neištirpina, jis stumia ar kitaip nešasi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa nešvarus, dvokia, kyla pavojus plisti ligoms. Tokį nutekamąjį vandenį vadiname nuotekomis. Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai. Nuotekos gali būti lietaus, pramonės-gamybinės, ūkio-buities. Paviršinės lietaus nuotekos patenka į lietaus nuotakyno šulinius.
Dauguma mūsų šalies gyventojų yra aprūpinti kokybišku gruntiniu geriamuoju vandeniu ir yra prisijungę prie viešųjų geriamojo vandens tinklų, taigi, turi galimybę naudotis švariu, kokybišku, nuolatos tikrinamu vandeniu, atitinkančiu Lietuvos higienos normos reikalavimus. Tačiau beveik trečdalis Lietuvos gyventojų turi individualius gręžinius, naudoja šachtinių šulinių vandenį. Dalies jų vandens kokybė neatitinka teisės aktų reikalavimų – nustatoma cheminė (nitratai ir kt.) ir (ar) mikrobinė (E.coli, enterokokai ir kt.) tarša. Apie Alytaus miesto vandens kokybę pasakoja „Dzūkijos vandenys“ laboratorijos vedėja Sigita Petronienė.
Kenksmingais mikroorganizmais šulinių vandenį gali užteršti ir netinkamai tvarkomos nuotekos. Siekdama, kad visi alytiškiai turėtų galimybę vartoti saugų ir kokybišką geriamąjį vandenį, bei nuotekas tvarkyti taip, kad nebūtų teršiama gamta, bendrovė „Dzūkijos vandenys“ jau yra sudariusi sąlygas tiek prie centralizuotų geriamojo vandens tinklų, tiek prie nuotekų tvarkymo sistemos prisijungti apie 99 procentams alytiškių.
Visi norime gyventi švarioje aplinkoje, todėl kiekvienas privalome galvoti, kaip elgiamės su nuotekomis, tai yra, ar teisingai jas tvarkome. Individualiai nuotekas tvarkantiems gyventojams privalu turėti vietinius nuotekų tvarkymo įrenginius, arba nuotekų rezervuarus, septiko šulinius, kuriuos būtina reguliariai valyti. Užteršto vandens vartojimas kelia pavojų žmonių sveikatai (ypač kūdikiams, silpnesnės sveikatos asmenims), todėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras rekomenduoja vartoti tyrimais patikrintą, saugų vandenį.
Alytaus mieste vartotojams tiekiamo vandens kokybė tikrinama nuolat: kasdien patikrinama iš vandentiekio stočių į miesto vandentiekio tinklus tiekiamo ir dviejose skirtingose skirstomojo tinklo vietose naudojamo vandens kokybė. Kasmet vykdomas požeminio vandens monitoringas, analizuojami požeminio vandens kokybės kitimai. Pagal Geriamojo vandens, tiekiamo vartotojams kokybės priežiūros programą, suderintą su Alytaus apskrities Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, yra patvirtinamas planas, kuriame numatomos geriamojo vandens ėminių vietos, išdėstytos įvairiose miesto dalyse. Paimti vandens mėginiai lygiagrečiai tiriami ir UAB „Dzūkijos vandenys“ laboratorijoje, ir Alytaus apskrities Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Gauti rezultatai sutikrinami ir dar nėra buvę, kad tarp jų būtų esminių skirtumų.
Alytiškiai gali būti ramūs: pastaraisiais metais vartotojams tiekiamame geriamajame vandenyje mikrobiologinė tarša neaptikta. Pagal spalvą, drumstumą, bendrą geležį, permanganato skaičių, manganą, aliuminį miesto vanduo atitinka reikalavimus. Toksinių analičių – arseno, chromo, vario, nikelio, gyvsidabrio, cianido, nitritų, nitratų ir kitų – nustatomos koncentracijos, kurių vertės yra minimalios arba žemiau aptikimo ribos.
Tiesa, aiškumo dėlei galima priminti, kad nors į vandentiekio tinklus paduodamas kokybiškas, atitinkantis higienos normos reikalavimus geriamasis vanduo, vartotojai retkarčiais gauna vadinamąjį „rudą“ vandenį. To priežastis – dideli vamzdynų skersmenys, netinkama vamzdynų medžiaga (didžioji vandentiekio tinklų dalis pastatyta tarybiniais laikais, vamzdynų vidus nepadengtas specialia medžiaga, neleidžiančia vamzdynams rūdyti ir kauptis rūdims), avarijos vandentiekio tinkluose. Atkreiptinas dėmesys, kad „rudas“ vanduo nėra pavojingas sveikatai, jis tik neestetiškai atrodo, gadina skalbinius, apneša rūdimis sanitarinius, buitinius prietaisus.
Geriamasis vanduo Alytaus miestui tiekiamas iš trijų vandenviečių: Vidzgirio, Radžiūnų ir Strielčių. Vandeniui išgauti įrengti 62 gręžiniai, iš kurių 25 yra veikiantys. Išgautas požeminis vanduo yra nugeležinamas, dezinfikuojamas natrio hipochloritu ir kaupiamas švaraus vandens rezervuaruose. Taigi, mieste centralizuotai tiekiamas vanduo atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus ir yra saugus vartoti tiesiai iš čiaupo.
Buitinis nutekamasis vanduo apsivalo lengviau negu pramonės vandenys. Dauguma Lietuvos gyventojų (apie 70 proc.) buitines nuotekas išleidžia į centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas Lietuvos miestuose ūkio-buities nuotekos patenka į nuotekų valyklą, kur išvalomos mechaniniu ir biologiniu būdu, tačiau ne visos buitinės nuotekos yra išvalomos.
Plaudami indus ar skalbinius, pasinaudoję tualetu ar vonia, į kanalizaciją nuleidžiame daug užteršto buitinio vandens. Šiandieninėse nuotekose yra daug buityje naudojamos chemijos – įvairių skalbiklių, dezinfekavimo priemonių, baliklių, kuriuose esantys chloro organiniai junginiai yra agresyvūs aplinkai. Patekusios į upes cheminės skalbimo priemonės, kurių nesulaiko valymo įrengimai, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudaro putų dangą, veikiančią labai panašiai kaip naftos plėvelė. Šiuo metu chemijos pramonė ieško būdų pagaminti lengvai vandenyje irstančias skalbimo priemones. Į ūkio-buitinių nuotekų kategoriją patenka tik tam tikrų užterštumų rodiklių neviršijančios nuotekos. Uterštumų rodiklius viršijančios nuotekos tampa gamybinėmis nuotekomis, kurios į miesto nuotakyną turėtų būti išleidžiamos tik prieš tai apvalytos iki ūkio-buities nuotekų užterštumo.
