Klausyti gyvai

17:00 - 18:00

Tokia diena

Kristina Ambrazienė: „Nori padėti žmonėms? Tai eik ir padėk“. Papasakok man…

Kristinai savanorystė nėra tik skambus, staiga į madą atėjęs žodis. Ji savanoriška veikla užsiima apie dešimt metų. Kristinos teigimu, savanoriauti ją paskatino meilė gimtajam miestui: „Aš čia gimiau, čia gimė mano vaikas. Aš gaunu viską savo mieste. Tai kodėl nepadaryti savo miesto piliečio, kito žmogaus laimingesniu, kodėl neįteikus jam skrajutės ar nepaplekšnojus per petį ir nepasakius: „jūs šiandien labai gražiai atrodote?“, – atvirauja Kristina. 

Kristina Ambrazienė

Moteris negali paaiškinti, kodėl tapo savanore, kodėl pasirinko būtent šį kelią. Ji įsitikinusi, kad noras padėti ateina iš širdies, o savanorystė ta sritis, kurioje nieko nesuvaidinsi ir neapsimesi. Čia veda tik didelis noras pagelbėti kitiems. 

Kristina Ambrazienė

Pokalbyje su Vija Kristina dalijasi paprastu receptu, kaip tapti savanoriu. Tam nebūtina pildyti anketas ar atlikti formalumus, tiesiog, eidamas apsipirkti užsuk pas vienišą ar vyresnio amžiaus kaimyną ir paklausk ar ir jam nereikia ko nors nupirkti. Gal žmogui sunku vaikščioti, o gal neturi pinigų makaronų pakeliui. Tai kodėl gi nepadarius gero darbo? Prisnigo? Stverk kastuvą ir nukask takelius, bus smagiau ir tau, ir kitiems. Tai juk nieko nekainuoja. Štai tokia filosofija vadovaujasi ši jauna, energinga, vietoje nenustygstanti moteris.

Kristina įsitikinusi, kad geri darbai grįžta. Kai jai nutiko nelaimė ir prireikė pagalbos, aplinkiniai, bičiuliai, pažįstami surėmė pečiais ir padėjo jai, finansuodami brangų, tačiau būtiną gydymą. Būdama vieniša mama ji nebuvo pajėgi užsidirbti reikalingos pinigų sumos. Sunkiai sulaikydama ašaras moteris pasakoja apie patirtus sunkumus, tačiau neslepia dėkingumo ir tikėjimo, kad  už gerą atsimokama geru. 

Kristina empatiškas žmogus, savanoriaudama drauge su pagalbos laukiančiais žmonėmis išgyvena jų rūpesčius, nes puikiai žino, kaip sunku likti be gyvenimo atramos. 

Ji įsitikinusi, kad noras padėti kitiems atėjo iš šeimos. Užaugusi darbščių ir geraširdžių alytiškių šeimoje Kristina iš namų išsinešė atitinkamas vertybes, kuriomis dalijasi ir su savo sūneliu. Moteris prisipažįsta, kad kartais tenka pristabdyti savo mažąjį didvyrį, nes neretai dėl noro padėti ir dalytis viskuo su kitais nuskriaudžia save.

Jeigu norite daugiau sužinoti apie Kristiną, išgirsti jos istoriją, išklausyti jos mintis apie savanoriavimą pasiklausykite „Papasakok man“ su Vija įrašą.

Kiekvieną kartą kalbėdama su pašnekovais pabandau įsijausti į jų gyvenimus ir atsakyti sau ar galėčiau taip gyventi. Bendraudama su Kristina supratau, kad tam, jog taptum tikru savanoriu reikia ypatingos jėgos ir gerumo, kuriuo ne kiekvienas esame apdovanoti. Ką gi yra kur pasitempti…

Projektas dalinai finansuojamas iš Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo

Kitos naujienos

Kiekvienais metais sulaukiame šimtų Jūsų nuotraukų su naujai atsivėrusiomis ar iki gyvo kaulo įky...

Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnai vykdo Gabijos Samuščenko (gim. 2006 m.) paiešką, kuri Var...

Alytuje praūžė ilgai lauktas pirmasis tokio formato kultūrinių patirčių festivalis jaunimui „Nuo ...

BALANDŽIO 30 D. 18:00 val. Alytaus kino klube "Kino kablys" kviečiame į filmo "Karta.EU" premjerą ir susi...