Lenkijai 1 milijono eurų bauda kasdien, Lenkija pašalinta iš Europos teismų organizacijos. Už ką?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Be sumaišties ES dėl Lenkijos premjero Mateusz Morawiecki kalbos Europos Parlamente (EP) dar dvi nemalonios žinios Lenkijai – Europos Teisingumo teismas (ETT) skyrė milijono eurų per dieną baudą – kasdien, o Vilniuje posėdžiavusi Europos Teismų tarybos tinklo asamblėja pašalino iš organizacijos Lenkiją, kurios narystė buvo suspenduota dar 2018 metais ir situacijai negerėjant priimtas galutinis sprendimas.  Apie situaciją Lenkijoje iš kiek iš kitos pusės – teisinės. Apie ją aiškina ES teisės eksperte, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja ir Vilniaus Universiteto docentė Skirgailė Žalimienė. 

Vilija Kvedaraitė ir Skirgailė Žalimienė

Po EP sesijos vykusioje Europos Vadovų Tarybos susitikime taip pat situacija nebuvo maloni, o oficialiose išvadose apie ją išvis neužsimenama. Plačiau apie europarlamentarų poziciją galite paklausyti Europos klubo podkaste – diskusiją iš EP radijo studijos Strasbūre su europarlamentarais Aušra Maldeikiene, Petru Auštrevičiumi ir Juozu Oleku.

Valstybės narės stodamos į Europos Sąjungą (ES) dalį savo kompetencijos priimti teisės aktus perleidžia Europos Sąjungai ir tai jos susitaria pasirašydamos stojimo sutartis, sako ekspertė. Kita vertus, pačioje ES steigimo sutartyje yra nuorodoma, kad Sąjunga gerbia ir valstybių narių lygybę prieš sutartis bei jų nacionalinį savitumą, kuris neatsiejamas nuo jų konstitucinių, politinių struktūrų, įskaitant regioninę, vietinę savivaldą ir panašiai, aiškina S.Žalimienė. 

“Ką noriu akcentuoti, valstybės narės perduoda dalį kompetencijos kurti teisės aktus, o jų rankose lieka kompetencija kurti kompetenciją”. – teigia teisėja.

Ginčų kyla ir kitose šalyse, pavyzdžiui Vokietijoje, kur Vokietijos Konstitucinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad nuostatos Vokietijos konstitucijoje niekaip negali būti veikiamos ES teisės, tai pakartojo ir 2020 metais svarstydamas bylą prieš Europos Centrinį Banką. “Tik dabar papildomas akcentas yra į ultra vires – t.y. aiškinamasi, ar visos institucijos veikia neperžengdamos savo  kompetencijos”, – sako S.Žalimienė. Lenkijos atveju kalbama apie teismų sandarą, teismų struktūrą, o Lenkijos bylų serija tęsiasi nuo 2019 metų: “Matom, kad formuojasi tam tikra praktika”.

“Lenkijos atveju teismas suformuoja labai aiškią poziciją, kad ES sutarties 19 straipsnio dalis nukreipta ne tik į Europos teisminių instancijų kūrimą, bet ETT sako, kad reikalavimai taikomi ir nacionaliniams teismams, nes nacionaliniai teismai taiko ES teisę ir prižiūri, kaip ji taikoma, kad kiekvienas ES pilietis turėtų visas teises, kurios jam priklauso”. – apie situacijų skirtumus pasakoja S.Žalimienė.

Be to, Lenkijoje tapo normalia praktika, kad teisėjui, kuris kreipiasi į ETT išaiškinimo dėl ES teisės, gresia drausmės byla, todėl, anot pašnekovės, suprantamas ETT nusiteikimas ir sprendimas, nes tokiu būdu kyla grėsmė ES teisės viršenybei.

“Teisėjas turėtų jaustis saugus taikydamas ES teisę, jis neturėtų bijoti drausmės bylos”, – neabejoja S.Žalimienė.

Klausykite podkaste pokalbį su Skirgaile Žalimienė – kokia situacija susiklosčiusi Lenkijoje, kuo ji skiriasi nuo Vokietijos ir ką tai gali atnešti ES ir Lietuvai.

Tuo metu Europos Vadovų Tarybos susitikime tapo akivaizdu, kad diskusijos dėl teisinės valstybės krizės Lenkijoje sukėlė didžiulę netvarką. Vokietijos kanclerė Angela Merkel diskutavo su Šiaurės Europos lyderiais dėl to, kaip išspręsti nesutarimus, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Layen atsidūrė tarp jų. Iki pat šalių narių vadovų susitikimo spalio 22 dieną nebuvo aišku, ar Lenkijos klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel pasiūlė 10 minučių trukmės susitikimą prieš oficialų susitikimą, kuriame Lenkijos ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Nyderlandų ministras pirmininkas Mark Rutte galėtų išsiaiškinti. To, anot portalo politico.eu, labai nenorėjo Angela Merkel, bandydama išvengti birželio viršūnių susitikimo pasikartojimo, kuomet kai kurie ES lyderiai, ypač Liuksemburgo premjeras Xavier Bettel, susigrūmė su Vengrijos Viktoru Orbanu dėl jo vyriausybės naujojo įstatymo nukreipto prieš homoseksualus.

M.Morawiecki kalba Europos Parlamente buvo šokiruojanti daugeliui ES valstybių narių. Kaip sakė vienas aukštas pareigūnas, „Jis kalbėjo su ES taip, kaip žmogus, kuris nėra ES viduje“, „Lenkijos reikalavimas – „Duokit mums pinigų be sąlygų, kad galėtume taikiai sukurti autokratiją ES, arba sužlugdysime jūsų sąjungą“. Nenuostabu, kad daugelis ES lyderių aiškiai ragino Komisiją sulaikyti ES lėšas, kol Varšuva neįves teismų reformų.

Po lyderių debatų Šiaurės Europos šalys narės siekia, kad Komisija prieš atliekant bet kokias išmokas Varšuvai pristatytų priemonių paketą, kurį sudarytų trys reikalavimai: teismų drausmės komisijos panaikinimas, pradėta pažeidimo procedūra, kuria ginčijama Lenkijos pozicija dėl ES teisės viršenybės ir ES teisinės valstybės principo aktyvavimas

Vilijos Kvedaraitės pokalbis su ES teisės ekpserte Skirgaile Žalimiene
Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas“ dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Komentarai

komentarai(-ų)