Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Apie galimybes verslui iš Europos Sąjungos investicijų programos InvestEU „Europos klube” – europarlamentarai Andrius Kubilius ir Petras Auštrevičius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Su 26 milijardais eurų Europos Sąjungos garantijų siekiama sukaupti beveik 400 milijardų investicijų – tokio efekto tikimasi iš InvestEU programos iki 2027-ųjų. Tai vienas iš Europos Sąjungos finansinių instrumentų, kurie skirti padėti verslui. Programa yra itin sėkmingai veikusio „Junkerio plano“ tęsinys, kuris įgyvendintas per Europos Investicijų Banką (EIB).
Kuo skiriasi InvestEU ir Junkerio planas
„Junkerio planu“ vadintas Europos strateginių investicijų fondas (ESFI), kurį įkūrė tuometinis Europos Komisijos pirmininkas. Jis tvirtai tikėjo, kad toks fondas per kelerius metus padės keleriopai padidinti ES skirtus pinigus. Kuo skiriasi InvestEU ir Junkerio planas, aiškina Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
„Bendras principas tas pats, tai yra ES biudžeto garantija ir su ta garantija skolina Europos Investicijų Bankas (EIB) arba pats tiesiai, arba atrenka vietos finansų tarpininkus, jiems duoda garantiją, tada jie skolina pagal tą garantiją. Tai reiškia, ES biudžetas, panaudojamas kaip garantas, o tas procentas, kuris galiausiai panaudojamas, yra labai mažas, nes ne tiek jau daug paskolų pasidaro blogomis“. – aiškina Eivilė Čipkutė.
Tad programos principas išlieka tas pats, tačiau po vienu stogu ir vienodomis taisyklėmis apjungta 13 skirtingų instrumentų. Be to, programa įtrauktta į ES biudžetą, ko anksčiau nebuvo – tai buvo kaip papildomas instrumentas. Taip nuspręsta dėl to, kad programa puikiai pasiteisino.
Junkerio planas pasiteisino, Invest EU ir naujos sritys
ESIF investicijų tikslas buvo iki 2020 metų pasiekti ne mažiau kaip 500 mlrd. Eur investicijų ir tai pavyko su kaupu. Vien Lietuvoje iki 2019 metų pabaigos su EFSI pagalba buvo sukaupta €321 milijonas eurų investicijų ir Lietuva, skaičiuojant proporcingai, yra daugiausiai pasinaudojusių instrumentu ES šalių penketuke.
„InvestEU“ programoje šalims atskirų kvotų nėra, o 26 milijardų eurų garantija skiriama keturioms prioritetinėms sritims pagal paraiškas:
- tvari infrastruktūra: 9,9 mlrd. eurų;
- tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas: 6,6 mlrd. eurų;
- mažos ir vidutinio dydžio įmonės: 6,9 mlrd. Eurų;
- socialinės investicijos ir įgūdžiai: 2,8 mlrd. Eurų.
„Po kiekviena sritim bus įvairūs produktai. Tuos produktus ir rengia – garantijas, kapitalo produktus, specifikacijas tų produktų, tada bankai galės aplikuoti. Bendrai bent 30% turi būti skirta žalinimui, o kitos sritys tai žalinimas, bendrai skaitmenizacija, atsigavimas po COVID ir tam bus kapitalo priemonių, kad galima būtų investuoti į įmonių kapitalą“, aiškina E.Čipkutė.
InvestEU reikia dėl Europos verslo priklausomybės nuo bankų
Anot jos, Europa yra itin priklausoma nuo bankų, o šie nelinkę skolinti jaunam ar rizikingam versluitodėl, garantija labai svarbi Europoje, kur bankai finansuoja 80% ekonomikos. O tai yra labai daug, palyginus su JAV, kur bankai finansuoja 50 – 60%, kita dalis finansuojama iš kapitalo rinkos – pačios įmonės leidžia vertybinius popierius ir finansavimas yra diversifikuotas.
Kad itin svarbus finansavimo palengvinimas mažoms ir vidutinėms įmonėms pritaria ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Lietuva buvo su labiausiai susitraukusiomis finansavimo galimybėmis, paskolų portfelis mažoms ir vidutinėms įmonėms traukėsi. Tai čia yra priemonė, kuri bus mažų ir vidutinių įmonių galimybė gauti finansavimą:, – sako V.Janulevičius.
Minimas Junkerio planas buvo skirtas įveikti dar 2008 metų krizės padariniams, kuri puikiai pažįstama europarlamentarui ir tuometiniam Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui. Programa pasiteisino, sako jis:
„Nelabai dėl dideliais Europos Sąjungos pinigais, bet pritraukiant privatų kapitalą ir dalinant bankų garantijas ir taip toliau, sugebama vos ne iki 10 kartų daugiau bendrai sutelkti pinigų įvairiems projektams. (…) Dabar Europos Sąjunga žada skirti 26 milijardus eurų ir tikisi sumobilizuoti 372 milijardus investicijų per visą Europos Sąjungą, o tai nemaži pinigai, kuriuos galima dėti į strateginės infrastruktūros, mokslinių tyrimų ir skaitmeninių inovacijų optimizavimą“ .
Tikimasi išjudinti investicinį potencialą
Europarlamentaras Petras Auštrevičius tikisi, kad šis instrumentas išjudins per krizę smukusį investicinį potencialą Europoje, ypatingai į pramonę ir naujas technologijas.
„Skirsis tuo, kad bus lankstesnis ir paprastesnis. Administruoti nebus tiek visokių reikalavimų, didesnis pradinis investavimas bus suteikiama,“ – aiškina P.Auštrevičius.
„Aš labai tikiuosi, kad investicinis potencialas Europoje, kuris nusmuko per krizę, su šiuo investavimo instrumentu, ypatingai ypatingai į pramonę, į naujas technologijas, reikš tam tikrą ekonomikos atsigavimą. Čia jau bus ir pramoninkų – realiosios ekonomikos dalyvių reikalas, kofinansuoti ir prisidėti savo lėšomis bei paruošti gerus projektus. Bet tiek, kiek apie jį šnekama ir laukiama jo rezultatų, nedrįstu abejoti, kad tai reikalingas ir tikrai naudingas investicinis instrumentas.“ – viliasi europarlamentaras.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sutinka, kad programa tinkama dideliam spektrui įmonių: „Tai ir komunikacinių tinklų stiprinimas, interneto gerinimas, 5G ryšio saugus įdiegimas, transporto infrastruktūra – krovimo stotelės, kita infrastruktūra, susijusi su švariu ekologišku transportu, vandenilio panaudojimas“.
Vienas svarbiausių dalykų – finansavimo palengvinimas mažoms ir vidutinėms įmonėms. „2017-2019 metais Lietuva buvo su labiausiai susitraukusiomis finansavimo galimybėmis, paskolų portfelis MVĮ traukėsi, tad ši priemonė bus labai veiksminga ir reikalinga verslui“. – tikisi V.Janulevičius.
Atlyginimai augo 4 kartus greičiau nei darbo našumas
LPK prezidentas akcentuoja poreikį investuoti į skaitmenizavimą, automatizavimą, taip mažinant atotrūkį tarp darbo našumo ir atlyginimų augimo. Taip pat į žiedinę ekonomiką, naujas technologijas ir produktus, „mokslininkų darbą paverčiant praktine pridėtine verte“.
„Esmė, kad vėl nebūtų viskas nukreipta į viešąjį sektorių, nes ši priemonė skirta būtent konkurencingumui didinti ir atsigavimui po krizės. Reikėtų kalbėti su finansų įstaigomis, įtraukti socialinius partnerius, kurie padėtų aiškiau pamatyti prioritetines sritis, kad finansavimas pasiektų ekonomiką kaip įmanoma tiesesniais keliais,“ – sako V.Janulevičius.
„Ar žinote šalį, kurioje praeitais metais atlyginimai augo sparčiausiai Europos Sąjungoje?“ – klausia Lietuvos pramoninkų asociacijos vadovas. „Lietuvoje 9,9% privačiame sektoriuje, kai tuo tarpu Europos Sąjungoje 3,3, kažkur 3 kartus greičiau pas mus. Dvigubai greičiau nei Latvijoj ir Estijoj. Tad mes tikrai negalime kalbėti, kad Lietuva yra pigi šalis, pigios darbo jėgos, bet tam, kad mes galėtume toliau konkuruoti su savo produktais, eksportu, mums reikia didinti našumą. Našumas šiandien atsilieka 4 kartus nuo atlyginimų. 101% kilo atlyginimai per pastarąjį dešimtmetį, o našumas paaugo 26,6% Eurostat duomenimis. Ir net jeigu taip toliau judėsime su tokiu atotrūkiu, tai mūsų produktų niekam nereiks, tiesiog būsime patys sau gražūs“, – situaciją pramonės sektoriuje atskleidžia V.Janulevičius.
Daugiau apie Invest EU klausykite Europos klube.
Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
- Autobusą Alytuje vairuojanti Jolanta: „viskas gerai, tačiau nepatogumų sukelia rekonstruojamos gatvės”
- Varėnos policija ieško dingusios merginos
- Kultūrinių patirčių festivalyje „Nuo ART‘isto iki Me(n)talisto“ – kokybiškas ir kūrybiškas laikas jaunimui
- Eimanto Belicko filmo „Karta.EU” premjera Alytuje
- Šokių studijai „Primavera” – 30 metų!!! Švęskime ateidami į šokio spektaklį „Broliai Bliuzai grįžta“!
