Lietuvos ambasadorė atsargiai vertina galimybes, kad šį mėnesį pavyks susitarti dėl ES biudžeto

Lietuvos ambasadorė Briuselyje Jovita Neliupšienė atsargiai vertina galimybes, kad šį mėnesį Europos Sąjungos (ES) vadovams pavyks susitarti dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto.

Susitikime su Lietuvos žurnalistais ji sakė, kad derybos įgauna pagreitį, bet kartu atkreipė dėmesį, jog paprastai sprendimai priimami surengus du vadovų derybų raundus.

 

Europos Vadovų Taryba Briuselyje vyks vasario 20 dieną.

Problemos dėl „Brexito“
Anot J. Neliupšienės, susitarti dėl biudžeto padalijimo tampa sunkiau, nes bendras iždas mažėja bendriją palikus Jungtinei Karalystei.

Lietuvos ambasadorė Jovita Neliupšienė

„Derybos prasidėjo, jos įgauna pagreitį. Didžiausia bėda derantis dėl šitos finansinės perspektyvos yra jos dydis, kadangi iš ES ką tik išstojo Jungtinė Karalystė – didelis mokėtojas ES biudžetui. Jis smarkiai mažėja ir dėl mažėjančio krepšelio visada yra sunkiau susitarti“, – žurnalistams Briuselyje sakė J. Neliupšienė.

Lietuva siekia, kad vadinamosios sanglaudos lėšos biudžete mažėtų kiek įmanoma mažiau – pagal paskutinius pasiūlymus jų šalis gautų 27 proc. mažiau nei dabartinėje finansinėje perspektyvoje.
Tarp Lietuvos prioritetų taip pat yra didesnės tiesioginės išmokos žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbų finansavimas.

Perspėja dėl poveikio ekonomikai
Sanglaudos politikai skirtos lėšos yra viena iš svarbiausių ES biudžetą sudarančių dalių. Ji skirta skatinti ES valstybių ir regionų socialinę ir ekonominę plėtrą, didžiąją dalį lėšų telkiant mažiau pasiturinčioms ES šalims ir regionams.
2021-2027 metų biudžeto projekte Sanglaudos asignavimai Lietuvai mažėja apie 27 proc. arba maždaug 2 mlrd. eurų.
Pasak J. Neliupšienės, argumentų, kodėl reikia derėtis ir susiderėti, yra pakankamai. Anot jos, jeigu parama bus mažinama pagal dabartinį siūlymą, mažės viešosios investicijos, šalį gali ištikti vidutinių pajamų krizė, be to, Lietuva gali nebesugeneruoti investicijų, o ekonomika taip sulėtėti, kad šalis grįžtų į mažiau išsivysčiusių šalių grupę.

„Didelio entuziazmo mus gelbėti iš kitų šalių nėra, bet kad kažkas baisiai sakytų, kad šitų problemų nereikia spręsti, taip pat nėra“, – pridūrė ji.

Vilniaus ekonomikai augant sparčiau nei likusios Lietuvos, šalis naujoje finansinėje perspektyvoje bus skirstoma į du regionus: Vilniaus ir likusios Lietuvos. Pasak J. Neliupšienės, šis skirstymas per būsimą biudžetą šaliai leis sutaupyti kiek daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Dabartinėje 2014–2020 metų finansinėje perspektyvoje Lietuva traktuota kaip vienas regionas, o ES parama sudaro vidutiniškai 85 proc. visos sumos. Dėl kofinansavimo sąlygų būsimame biudžete dar bus deramasi.

Parama žemės ūkiui
Pagal dabartinį biudžeto projektą, parama Kaimo plėtros programai mažėja apie 27 proc., o tiesioginių išmokų parama didėja apie 5,8 procento. Bendrai parama žemės ūkiui mažėja apie 5 procentus.
Lietuva siekia, kad ES išmokos šalies žemdirbiams kuo greičiau pasiektų bendrijos valstybių vidurkį.
Šiuo metu Lietuvoje ūkininkai už vieną hektarą dirbamos žemės gauna 181 eurų išmoką, ES vidurkis siekia 266 eurus.
Pagal Europos Komisijos siūlymą, išmokos pirmaisiais metais netgi kristų, bet 2027 metų pabaigoje pakiltų iki 204 eurų.

ES biudžetas – 60 mlrd. eurų mažesnis
Jungtinei Karalystei palikus bendriją, ES 2021-2027 metų biudžetas mažėja apie 60 mlrd. eurų.
Šalis dar derėsis su Briuseliu dėl partnerystės po jos pasitraukimo, britai galės prisijungti prie tam tikrų ES programų.
Šią ir kitą savaitę ES šalių narių vadovai dalyvauja dvišaliuose susitikimuose su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles’iu Micheliu (Šarliu Mišeliu). Susitikimuose šalys pristato savo prioritetus ir pageidavimus, vėliau EVT pirmininkas pateiks naują derybinį paketą.

Parengta pagal BNS

Komentarai

komentarai(-ų)