Lietuvos atstovų darbo pradžia Europos Parlamente jų pačių lūpomis: Petras Auštrevičius, Aušra Maldeikienė, Bronis Ropė. Ir kodėl A.Maldeikienė nepateko pas žaliuosius?

Liepos pradžioje Europos Parlamentas susirinko į pirmąjį 9-os kadencijos posėdį. Pirmas darbas – išsirinkti Europos Parlamento pirmininką. Pateikti keturi kandidatai mažai priminė žvaigždžių paradą, daugumos pavardės nelabai kam ir girdėtos. Kaip ir laimėtojo – David Maria Sassoli, socialistų atstovo. Europarlamentarai maištaudami prieš šalių vadovų diktatą net neteikė Europos Vadovų Tarybos siūlomo kandidato bulgaro Sergei Stanishev, kuris būtų atstatęs šiokį tokį balansą vis dar “naujųjų” šalių atžvilgiu. Tiesa, išsirinkti nebuvo lengva, iš antro karto pavyko ir ne itin didele balsų persvara – surinkta 345 balsai iš 667 galiojančių biuletenių, pirmas balsavimas buvo 332 iš 662.

Į pirmąją sesiją susirinkę Lietuvos europarlamentarai, būrėsi į frakcijas, rinkosi komitetus, tvirtino jų sąrašus. Pirmosios EP sesijos Strabūre metu Vilija Kvedaraitė kalbino keletą mūsų šalies atstovų apie jų planus ir naujai išrinktą Europos Parlamentą. Tad pirmieji įspūdžiai ir ateities planai – Lietuvos atstovų lūpomis.

Petras Auštrevičius – antra kadencija EP, dirbs liberalioje Renew Europe – Atnaujinkime Europą – grupėje:

 Apie parlamentą, palyginus su ankstesniuoju:

„Skirtingas parlamentas žvelgiant į kolegų veidus, nėra čia ko slėpti, 63 procentai yra nauji parlamentarai, pirmą kartą iršinkti, arba galbūt išrinkti antrą kartą, bet su viena kita praleista kadencija. Daugiau moterų – virš 40 procentų yra moterys, kas yra labai gražu. Bet vis dėlto kas mane džiugina, tai kad vis dėlto proeuropietiškos pakraipos jėgos išlaikė daugumą. Taip, mums teks išmokti dirbti visai kitoje koalicijoje, labai panašaus dydžio yra daugiau partijų, grupių, nebus dominavimo, nebus to “aš didžiausias, o jūs taikykitės prie manęs”. Šios taisyklės įtaką mes jau pastebėjome Tarybos veikloje, kaip buvo sunku susitarti, bet aš manau mus turi jungti vienas tikslas, o ne žiūrėjimas kas didesnis. Neįdomu europiečiams kas čia didesnis, europiečiai žiūri į tuos darbus ir tikisi kažkokių tai pokyčių. Todėl manau, kad dirbti bus įdomiau, nes idėjų įvairovė bus platesnė. Mano toks yra prognozavimas šitam parlamentui, bet galimybės inicijuoti reikalus taip pat yra nemažos, todėl nereikia mums vien tiktai žvalgytis, mums reikia gerai pagalvoti, ką mums patiems inicijuoti, ką galime paremti, ir tikrai turime vėją į savo bures pučiantį.“

 Apie užduotys sau:

Be jokios abejonės, tęsiu savo veiklą užsienio politikoj ir saugumo politikoj, gynybos politikoj. Dėmesys mūsų regionui negali mažėti, Europos Sąjunga turi rodyti daugiau įsitraukimo, vystydama ir savo gynybinius, ir apskritai užsienio politikos pajėgumus, veikti adekvačiai, kad mes nebūtumėm nustebę, nebūtumėm nusivylę, o žinotumėm, ir iš anksto informuotumėm apie mums rūpimus dalykus. Ir kitas mano prioritetas bus – Lietuvos sąsajų, transporto sąsajų su Europa didinimas, patogumo žmonėms kūrimas. Mes turime super projektą kaip Rail Baltica ateinantį į mūsų šalį ir į visą regioną. Jį prižiūrėti, kad jis ateitų be vėlavimo, kad jis ateitų toks, kaip planuojamas, kad jis būtų aukščiausių kriterijų ir panašiai, yra labai svarbu, todėl pasirinkau Transporto komitetą kaip pakaitinį ir aktyviai dirbsiu tenai. O visi kiti dalykai, kurie susiję su apskritai Lietuvos atstovavimu ir Lietuvos interesų gynimu, žinoma, visuomet pirmenybinis dalykas.“

 

Apie frakciją – nebeliko buvusios ALDE, tapo Renew Europe:

Atnaujinkime Europą, taip ji turėtų būti verčiama į lietuvių kalbą. Tai yra kompromisas, žinoma, nes dabar grupę sudaro keturios tokios politinės jėgos – tai yra buvusi ALDE, tai yra Europos demokratai, centristinė jėga, yra Makrono renesansininkai, ir dvi mažesnės grupės iš Rumunijos, bet naujai atsiradusios politinės centristinės jėgos, taip vadinama plius jėga. Kadangi, iš tiesų, mūsų grupė yra tiktai ketvirtadalis buvusių narių ir tokia pamaina atėjo, toks pokytis, tai natūralu, kad reikia galvoti kažką ir su pavadinimu. Manau pavadinimas nėra pagrindinis dalykas, svarbu programa ir veikimo būdas. Prie pavadinimo priprasime, svarbu, kad mes sugebėtume veikti išvien, o nebūtų kažkokių nesusipratimų, ar mes esam centristai, ar liberalai, ar dar kažkas tai, kad surastumėm bendrą kalbą, nes jei jos neturėsim, tai grupės jėga ir poveikis bus minimalus“

 

Apie frakcijos vadovą:

Viskas pasikeitė, turiu pasakyti savo grupės atžvilgiu. Buvęs vadas Guy Verhofstadt’as užleido pozicijas. Jis matyt laiku pajuto, kad jam reikia kažko tai naujo. Jis taikėsi į EP pirmininko poziciją, bet atsitiko kitaip. Bet jam yra pažadėta naujai kuriama pareigybė, parlamente atsiras grupė, skirta diskusijoms, pasiruošimas ateities konventui apie ES ateitį. Pirminė užduotis bus įtakoti EP funkcijų stiprinimą, peržiūrėti EP rinkimų sistemą, nes matėt, vakar Vadovų Tarybos sprendimai iš esmės nužudė Spitzenkandidaten sistemą. Man asmeniškai tai labai nepatinka, nes tai yra atsukta nugara rinkėjams. Bet negali visada tik aimanuoti ir būti nepatenktinu, reikia žiūrėti kas bus ateityje. Tai kad išvengti tokių dalykų ateityje, mums reikia dabar galvoti iš tiesų, kaip mes tobusinlime rinkimų sistemą, kaip mes Spitzenkandidaten plius sistema gali būti sustiprinta ir štai bus vienas iš tos grupės uždavinių. Ir Guy Verhofstatas, kaip Europos teisėkūros žinovas ir teisininkas, ir patyręs politikas, jau jo čia trečioji kadencija – yra natūralus pasirinkimas.“

 

 Aušra Maldeikienė – EP dirbs pirmą kedenciją, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijoje.

 Apie naująjį EP pirmininką David Maria Sassoli:

 „Tai buvo bendra Europos liaudies partijų pozicija ir, kadangi čia yra civilizuotas parlamentas, tai mes pasakų nepasakojam ir balsuojam koks buvo grupės sprendimas. Mes jos (EP pirmininko D.M. Sassoli pavardės) nežinojome dar vakar vakare, kai grupėje svarstėme. Ir politiniai sprendimai daromi labai paprastai – tai yra vieta, kuri skirta Socialistų demokratinės pažangos aljansui ir tai jų sprendimas, ką jie siunčia, mums pavardė nebuvo labai svarbi. Kiek jis dabar kalbėjo, tas žmogus man nepasirodė turintis kažkokios labai naujos vizijos, bet tai pirma vizija, reikia dar pasižiūrėti. Aš kol kas žinau, kad tai yra italas, socialistas, žurnalistas buvęs. Po kokio mėnesio bus galima daugiau pasakyti, bet dar kartą kartoju, elementarus parlamentarizmas, kuris Lietuvoje labai sunkiai suvokiamas, yra ne apie pavardes, jis yra apie tam tikrų grupių sprendimus, lietuviškam kontekste tai turi būti labai aiškiai suprantama. Ir kai kas nors sugalvoja, kad aš esu svarbesnis, negu mane pasiuntusi jėga – Lietuvos situacija – tai jis neprotingai sugalvoja. Tai tu priimi sprendimą būti su kuo tu esi ir tada jau darai. Jeigu tu esi visiškai laisvas nepriklausomas, tai tada jau gali dalyvaut tuose sudėtinguose meilių-nemeilių žaidimuose, o šiuo konkrečciu atveju yra dalybos – vieni gauna Europos Komisijos postą, ir tai yra Europoje, deja, man tai nepatinka, bet svarbesnis postas, o kiti gauna tam tikram laikui savotišką kompensaciją – Europos Parlamento pirmininko postą. Jeigu nepalaiko pirmieji, tada jie praranda tai, ką jie gavo daugiau.“

 

Apie derybas ir politinius sprendimus:

„Šiuo konkrečiu atveju, tikiuosi, mes turime įdomu momentą, tikrai nemažai ir politikų ir rimtų politologų (nes Lietuvoje man tikrai dažnai liūdna klausyti samprotavimų), jie gali pasakyt vieną dalyką, kad politika grįžta į areną ir grįžta tokiom formom. Tai kas dabar vyksta renkant Europos vadovybę yra dar vis senos sistemos dalykas, kada valstybių vadovai susitaria ir nutaria, kaip ten viskas vyks. Nors jiems nepasisekė prastumti tai, ko jie norėjo (EVT siūlė bulgarą S.Stanishev). Kodėl? Nes žmonės pamažu pradeda suvokti, kad ne biurokratai turi valdyti, o turi valdyti parlamentas, atstovai. Tai kokius 30 – 40 metų buvo pasiėmę biurokratai ir atrodė, kad Komisijos postas, taip toliau, yra svarbesnės pozicijos, ir taip vis dar yra, bet tai aš manau nueinanti tendencija. Aš priklausau tokiems politikams ir tiems žmonėms, kurie analizuoja politinius procesus – tai labai jaučiasi. Net vien iš to, kad šitoje salėje 63 procentai yra naujų žmonių, iš tikrųjų rodo, kad tie poslinkiai jie yra labai aiškūs. Ta biurokratizuota, iš anksto sutarta politika, ji patyliukais nueis nuo arenos.“

 

Apie darbą Europos liaudies partijos (konservatorių) frakcijoje ir netikėto sprendimo priežastis, tarp kurių mini ir kolegą EP:

Jeigu kas nors rimtai skaitė mano knygas ir jas analizavo, ir tai ką aš rašau nuo 1989 metų, tai yra absoliučiai klasikinio vokiečių krikščionių demokratų modelio. Aš niekada nepriklausiau Lietuvoje jokiai partijai ir krikščionims demokratams tikrai nepriklausiau, ir ypatingai tam flangui kuris dabar yra, kurio didžioji dauguma ne Vokietijos krikščionys demokratai, o tokie labai agresyvūs sovietinio tipo klerikalai. Sovietinio tipo ta prasme, kad dievas lieka kažkur labai toli, labai toli, kažkur lieka gailestingumas, bet visi labai viską žino kaip ten turi būti. Aš tai vadinu parodomąja krikščionybe. Tai intuityviai toli nuo manęs. Bet aš vis dėlto nebūčiau pasirinkusi EPP, nors jie nuo pirmos dienos, kai mane išrinko, pas mane atėjo partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir pasakė, kad jie norėtų, kad aš eičiau. Aš pasakiau, kad “čia Gabrieliau, kaip tu supranti”, nes aš visą laiką žadėjau, nes už mano nugaros traukinyje sėdėjo jauni žmonės, visi praktiškai jauni, ir jų pažiūros yra gerokai kairesnės. Aš esu iš tos kartos, kur būt kairiuoju tikriausiai buvo baisi nesąmonė, kai tavo brolis 15 metų eina kovoti su sistema sovietine ir jis kišamas į psichiatrinę ligoninę ir kai tavo tėvai ir seneliai sėdi lageriuose – ne tremtyse, lageriuose – būti kairiuoju reikiai kažką labai tokio su savim padaryti.

O kitas dalykas, man iš tikrųjų labai nesimpatiškos lietuviškos socialdemokratų partijos. Abi, tiesą pasakius, aš labai iš arti jas mačiau ir galiu pasakyti, kad mažiausiai kas juos domina, tai lygybė, laisvė ir brolybė, juos iš tikrųjų domina postai. Ir dažnai pinigai. Ir kuo didesni, tuo geriau. Tai aš nelabai turėjau to pasirinkimo. Tačiau remdamasi tais principais, kuriais žadėjau, aš pasakiau, kad aš arba eisiu į ALDE – liberalus, nes buvo dalis mano traukinio iš liberalesnių jaunų žmonių, kita dalis buvo, galbūt kurie traktuotų save kaip kairesni. Bet ALDE neliko, liko Makrono Renew Europe, Atnaujinkim Europą. Aš prieš žaidimo taisykles, kurios atsiranda po, po rinkimų staiga atsiranda nauja jėga, kuri, tarp kitko, kuo labiau stebiu, tuo labiau neaišku, ar tai tas Makrono laiškas, su kuo jis sukabintas, na tai eiti su jėga, kurios nebuvo, ir kuri pati nežino, kas tokia, reikia drąsos, o aš jos neturiu. Aš nesu tiek avantiūristė, ką apie mane kiek kas įsivaizduotų Lietuvoj. Aš paprastai prieš darydama ilgai galvoju, nors tas atrodo spontaniškas veiksmas, bet už jo nugaros stovi daug darbo. Taigi Alde neliko, vienas sprendimas atpuolė.

Antras sprendimas buvo “greens’ai”, tai yra važiuoti pas žaliuosius, ką aš ir padariau. Nuvažiavau birželio viduryje pas žaliuosius, išklausiau daug komplimentų ir jų grupės vadovai pasakė, kad ponas Ropė, nežinau, manau, kad inspiruotas pono Karbauskio, nes šiaip aš su ponu Rope neturiu jokių ypatingų derybų, atsisako mane priimti. Čia dar viena taisyklė, kuri Lietuvoje yra sunkiai suvokiama, kad grupės Europos Parlamente turi teisę tavęs nepriimti. Tu visada rašai prašymą, jie svarsto, analizuoja ir žiūri, ar tu jiems tinki. Na tai kadangi aš jiems netikau, man liko arba kelias vieno vilko, man tai yra neįdomu ir beprasmiškas užsiėmimas, arba eiti ten, kur iš tikrųjų aš esu pagal įsitikinimus didele dalim, o iš kitos pusės, kur mane kvietė. Ir tada aš vėl nuvažiavau, paprašiau Gabrieliaus, pasakiau “kai manęs neėmė, tai gal jūs imsit”, na ir jie paėmė ir aš jiems už tai dėkinga. Dabar, kai stebiu procesus viduj, tai džiaugiuosi, kad nepatekau pas “greens’us”, nes man ta visa jų, ten yra prorusiškas dar flangas, toks politinis, tai gal čia tiesiog dievas nenorėjo, kad aš ten pakliūčiau.“

 

Apie darbą komitetuose:

„Kai aš baigiau savo akademinę karjerą 2016 metais, aš sau pasakiau, kad vienas dalykas mano gyvenime bus geras – daugiau aš niekada nebeužsiimsiu tuo, kuo užsiiminėjau 30 metų – pinigų politika. Man nebereikės apie tai skaityti, rašyti, versti ir dėstyti. Bet niekada nesakyk niekada, aš esu skiriama pagrindiniu nariu į Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą ir tai vadinasi būtent pinigų politiką ir eurozonos problemos bus mano darbas. Profesinį pasirengimą aš tam turiu visiškai aiškų, gerą ir žinau kas tas yra. Atsisėsiu, perskaitysiu rugpjūtį dokumentus ir žinosiu visa kas nauja. Tuo labiau, kad Europos reikalų komitete Seime mes irgi tai analizuodavom. Antras komitetas bus Biudžeto, aš būsiu dviejuose pakaitiniuose, ir kitas bus Moterų teisių.“

 

Pagrindiniai darbai:

„Kol kas aš nežinau, kokius konkrečiai darbus darysiu tuose komitetuose, tai tiesiog būtų tušti samprotavimai, bet aš tikrai žinau du darbus, kuriuos aš darysiu Lietuvoj, netgi tris darbus, kuriuos aš darysiu. Pirma, nuo rugsėjo mes paleisime portalą, mūsų komanda jau dabar ruošia, mes jau turime visą padarytą struktūrą, logiką ir žmones surinktus, ir tai bus portalas lietuviams apie tai, kaip veikia Europos Parlamentas, kokias problemas sprendžia Europa, kaip apkritai funkcionuoja politika, nes tai kas vyskta Lietuvos Seime yra ne politika, o politikos pornografija. Kiekvienas beprotis ryte pabunda, sugalvoja įstatymą, jeigu jis priklauso valdančiajai grupuotei, net ne grupei, o grupuotei, tai jis pradedamas svarstyti. Rimti dalykai eina į šoną, biudžetą leidžia sau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas svarstyti 16 minučių, bet kokių tai savo draugelių iš Nordea reikalus svarsto tris valandas, išsikvietinėja žmones, tai yra ne politika, tai yra kažkas baisaus, ir man baisu, kad tai žmonėms nepaaiškinama. Tai pirmas dalykas bus tiesiog portalas apie politiką, su aiškinimu, kodėl tokie sprendimai, kodėl pavyzdžiui ir tas mano sprendimas neiti pas “greens’us”, kai aš paaiškinu – jie manęs neima – žmonės netikėjo Lietuvoje, jūs atėjot, jie privalo jus imti. Ne, jie neprivalo, jie gali turėti savo logiką ir tai yra protingas sprendimas, tu ne kiekvieną priimi pas save. Nes tau gal jis netinka, nebūtinai tas žmogus yra blogas, jis tiesiog kitaip atrodo. Tai net ir tokie dalykai, Lietuvos parlamentarizmo suvokimas yra sunkus. Tai čia pirmas darbas.

Antras darbas – aš su viena mokykla, kurioje dirbau ilgus metus, jau sutariau, kad mes darysime mokymo programą vaikams nuo 5 iki 8 klasės – integracija europinių klausimų į mokomuosius dalykus, na kad jie gautų irgi platesnę sampratą savęs, kaip europiečių, suvokimo. Nes tas lietuvių “grįžkime prie šaknų, mes lietuviai”, na tai pavyzdžiui aš sėlė, o lietuviai mano kalbą netgi sugebėjo išnaikint. Tai gal aš dabar sėliškai kalbėsiu, šešis žodžius prisimenam, mes sėliai, na mus labai skriaudė lietuviai. Man tas supratimas to istorizmo tokio, jis man sunkiai suvokiamas, bet aš tikrai jaučiuosi ne tik lietuvė, aš jaučiuosi europietė, ir noriu, kad tie vaikai turėtų sampratą, ką reiškia būti europiečiu, ką tai bereikštų, nes iš tiesų mes tai įvairiai galim suprast.

Ir trečias darbas, aš tiesiog norėčiau padėti vienai organizacijai “Sidabrinė linija”, organizacija, kuri rūpinasi psichologine senų žmonių sveikata, atvežti čia į Europos Parlamentą jų sukurtą filmą, nuotraukas apie senus žmones, apie Šimtmečio mūsų šimtamečius, senolius, nes iš tiesų manau, tai kažkas, kuo mes galėtume pasigirti, nes ir filmas puikus, ir mūsų seni žmonės žavūs.“

 

Bronis Ropė – dirbs EP antrą kadenciją, jo grupė – Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas 

Apie darbo EP tikslus:

„Mano noras ir tikslas daryti tęstinumą. Kadangi dirbau Lietuvos vidaus gyvenimui labai svarbiose srityse – tai žemės ūkis, kaimo ir regionų plėtra. Tai sritys, kur Europa finansuoja, beveik 70 procentų visų pinigų išleidžia, o Lietuvoje tai sudaro 90 procentų, ir būtent žemdirbių konkurencingumo sąlygų suvienodinimas ir Lietuvos regionų atskirties sumažinimas, išskiriant Lietuvą į kelis regionus, tie mano tikslai buvo ir aš juos noriu toliau tęsti. Frakcija tai leido.

Kandidatas į pagrindinius narius Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, pakaitinis ITRE (Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas). Čia galėsiu giliau dirbti tiek su Ignalinos, tiek su Astravo klausimais ir kitais jungčių klausimais, energetikos efektyvumo ir kitais dalykais, klausimais, kuriuos aš kažkiek žinau ir teko dirbti. Atsiranda ir man nauja sritis, buvau susitikęs jau su Lietuvos pramonininkais, jie irgi tam tikrų lūkesčių turi.

Žemės ūkis ir kaimo plėtra kuo dar labai svarbi, kad praeitos kadencijos parlamentas nespėjo priimti taisyklių ir buvo svarstyta tik komitete, tad dabar klausimas, ką darys naujasis EP. Aš už tai, kad grąžintume taisykles Komisijai iš naujo svarstyti.“

 

Apie frakcijos kolegą Stasį Jakeliūną:

„S.Jakeliūnas labai džiaugiuosi, kad nesiblaškė ir turėjo tikslus dirbti pinigų, bankų sistemoj ir t.t. ir susitiko su mano politinės grupės vadovais, jie suprato jį, matydami, kad žmogus žino ir supranta šituos dalykus. Tam komitete buvo labai didelė konkurencija, bet jis buvo pripažintas kaip vertas būti to komiteto pagrindiniu nariu ir galės tą veiklą, kurią darė Lietuvoje – bankų piktnaudžiavimas, “viliborai”, visi kiti dalykai – tą daryti per Europinę prizmę ir tuos klausimus spręsti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos. Jisai tuo patenkintas ir galutinai apsisprendė prisijungti prie šitos grupės. Kartu kuruos dar biudžeto klausimus.“

 

Apie Aušrą Maldeikienę ir jos nepatekimą į žaliųjų frakciją:

Aš esu skaitęs spaudoj, kad jos numone, kad Karbauskio prašymu Ropė vetavo ir todėl jinai negalėjo ateit pas žaliuosius, todėl pasirinko kitą politinę grupę – liaudininkų – ir nuėjo dirbti pas juos. Bet atvirai pasakysiu, aš su ja apie tai išvis nekalbėjau, ir jinai su manim tais klausimais nekalbėjo, ir jokios pozicijos jos atžvilgiu aš negalėjau išsakyt, nes su ja nekalbėjau. O tai, kad politinės grupės administracija buvo gavusi jos norą jungtis prie politinės grupės – taip, tas buvo patvirtinta. Bet kada politinės grupės administracija jau ruošė svarstymui su vadovybe politinės grupės ir kartu dalyvaujant man ir Jakeliūnui, tai iš vakaro mes sužinojom, kad jinai jau tapo liaudininkų politinės grupės nare. Dar be svarstymo vadovybėj. Jeigu būtų vadovybės nuspręsta vienoks ar kitoks sprendimas, dar būtų ėjęs į frakciją balsavimui, bet iki to nepriėjo. Kažkodėl aš įsivaizduoju, matyt kolegė Aušra, jos tikslas buvo pakliūti į pinigų politikos komitetą ir biudžeto komitetą, man atrodo jinai tuos komitetus ir gavo, ir laukė kuri politinė grupė greičiau patenkins jos tą pageidavimą, ir tada tokį apsiprendimą padarė. Tai kažkaip galėtų pasakyti gal tiksliau ko siekia, kaip siekia ir nebūtinai aiškinantis prieš rinkėjus įtraukinėt kitus, kurie visiškai prie to neprisidėjo.“

Daugiau skaitykite:

Lietuvos atstovų darbo pradžia Europos Parlamente jų pačių lūpomis: Vilija Blinkevičiūtė, Andrius Kubilius, Liudas Mažylis

Europos Parlamento pirmininku išrinktas David Maria Sassoli

Rusijai sankcijos pratęstos, grėsmė pripažinta, dėl kandidatų į aukščiausius ES postus sutarta nesutarti

Kas užims aukščiausius Europos Sąjungos postus ateinančius penkerius metus

 

Komentarai

komentarai(-ų)