Klausyti gyvai

12:00 - 13:00

Dienos kaleidoskopas

„Lietuvos regionai klauso, girdi, vertina. Informacija ar dezinformacija?” – Kaip nepražiopsoti informacinio karo ir išsiugdyti kritinį požiūrį į dezinformaciją?

Politologai dažnai kalba apie tai, kad tiesioginio kontaktinio karo tikriausiai nebus, vyks informacinis karas, kurio tikslas – pakeisti mūsų sąmonę, kitaip sakant, įtikinti, kad visa, kuo iki šiol tikėjom – yra netiesa, o tai, ką galvojame esant melu – kuo gryniausia tiesa.

Ir deja, nereikėtų į tai žiūrėti nerimtai. Nes, anot, Rytų Europos studijų centro analitiko Vytauto Keršansko, informacinis karas pastaruoju metu itin intensyvėja, į mūsų sąmonę nuolat siunčiama aibė paslėptų žinučių, kurių neatpažinę galime tapti jų aukomis.

Pradžioje metų šalyje Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa identifikavo pagrindinius Rusijos propogandos taikinius Lietuvoje: rezultatai parodė, kad rusiškais TV kanalais bent kartą per dieną naudojasi 61 proc. respondentų, o Lietuvoje gyvenantiems tautinių bendrijų atstovams rusiškos televizijos yra ir pagrindinis naujienų šaltinis apie įvykius Ukrainoje, Rusijoje ir netgi Lietuvoje (atitinkamai 58, 69 ir 46 proc.)

GM8R3269
Vytautas Keršanskas

Sūduvos krašte atliktos apklausos rezultatai smarkiai skiriasi. Apklausoje dalyvavo 20 – 70 m. amžiaus respondentai, kurių klausėme: Kaip dažnai žiūrite rusišką televiziją, skaitote rusišką spaudą, informacinius portalus? Net 45 proc.respondentų iki 40 metų – nežiūri rusiškos TV, neskaito spaudos ir informacinių portalų. 55 proc.apklaustųjų nuo 40 iki 70 metų, atsakė, jog vidutiniškai 2-3 kartus per savaitę žiūri rusišką TV. Didžioji dalis jų, 87 proc., žiūri serialus ir filmus, 10 proc. šios grupės apklaustųjų – bent kartą per savaitę pažiūri pokalbių ir pramogines laidas, dar 3 proc. – bent 3 kartus per savaitę žiūri ir rusiškų kanalų žinias. Spaudos neskaito niekas, o informaciniuose kanaluose panaršo 34 proc.apklaustųjų.

Atsakant į klausimą, ar jaučia skirtumą tarp rusiškų, lietuviškų ir vakarietiškų aktualių įvykių vertinimo, pavyzdžiui, įvykių Ukrainoje? Vienbalsiai buvo pripažinta, kad dažniausiai ta pati situacija yra pateikiama skirtingai. Taip pat klausėme: Kieno situacijos pateikimas yra priimtinesnis, kuri žiniasklaida yra objektyvesnė – rusiška ar vakarietiška ir lietuviška? Apklaustieji vieningai tvirtino, kad priimtinesni vakarietiškos ir lietuviškos žiniasklaidos vertinimai, o vyresnio amžiaus respondentai net gi pabrėžė, kad vakariečiai galimas grėsmes galėtų vertinti ir rimčiau.

Apie tai, kodėl reikia kalbėti apie informacinį karą, kokie yra visuomenės mulkinimo mechanizmai ir ypatumai, kaip nuo jų apsisaugoti, kaip atpažinti nedraugų siunčiamas paslėptas žinutes, kalbamės su Rytų Europos studijų centro analitiku Vytautu Keršansku.

Pasak pašnekovo, būtina visuomenei nuolat priminti, kad informacija, kurią girdime, nebūtinai turi būti teisinga. Prasidėjus neramumams Ukrainoje, nevienas Vakarų analitikas pastebėjo, kad Rusija panaudojo vieną didžiausių savo propogandinių atakų nuo šaltojo karo pabaigos. Pagrindinė užduotis, kurią atlieka Vakarams orientuota Rusijos dezinformacija, yra sukelti abejonę ir nepasitikėjimą tuo, kaip vakarietiška žiniasklaida nušviečia vienus ar kitus įvykius pasaulyje. Akivaizdu, kad toks Rusijos elgesys turi savus tikslus, vienas jų – silpninti, o gal ir sunaikinti, NATO alijansą.

Anot p. Vytauto, konvencinio karo grėsmė maža, turint omenyje šiandieninį JAV ir NATO alijanso dėmesį Europai ir gynybinių pozicijų stiprinimą joje, po įvykių Ukrainoje.

Rusija siekdama didžiojo plano įgyvendinimo gali panaudoti alternatyvias priemones sukelti neramumus ir nepasitenkinimą, tam panaudojant metodus kaip į plačią hibridinio karo sąvoką sudėti tam tikrus elementus: pirmiausia dezinformaciją, bandydama sukiršinti visuomenę, panaudojant psichologines priemones, pateikiant emocines žinutes, iškraipant istorinius faktus.

Apie priežastis kodėl Rusijos pateikiama informacija veikia demokratiškų valstybių gyventojus pašnekovas paminėjo faktą, kad informacijos sklaidai užsienyje Rusija per metus įvairiais skaičiavimais išleidžia apie 700 tūkst.mln €, kas leidžia manipulioti šalių žiniasklaida, galų gale Kremlius išmoko pasinaudoti Vakarų demokratiškų valstybių žiniasklaidos, žodžio ir nuomonės laisvėmis,  informaciją orientuodami tos šalies visuomenei anglų, vokiečių, prancūzų, arabų kalbomis, su savo tiesos, savo požiūrio priemaišomis, ko pasekoje sukeliama abejonė. Demokratiškose valstybėse įvairiomis priemonėmis bandoma kovoti su propoganda ir dezinformacija, bet iki galo užkirsti kelią lig šiol nepavyksta.

Paklausus studijos svečio, kaip apsisaugoti nuo dezinfomacijos, kaip ją atskirti? Pašnekovas tikslaus recepto neįvardijo, bet patarė žiniasklaidos atsovams atsakingiau rinkti informaciją ir prieš ją pateikiant faktus patikrinti keliuose šaltiniuose, tos pačios taisyklės galioja ir besidomintiems įvykiais individualiai.

spaudos-fondas-naujas-61-intern-27

Kitos naujienos

Šiandien taryba neleido formuoti priešmokyklinukų septyniems darželiams. Priešmokyklinės klasės keliamos ...

Vieninteliame profesionaliame dramos teatre Pietų Lietuvoje – Alytaus miesto teatre – pagerbti me...

Didžiulis gaisras Vilniuje: dega automobilių sąvartynas, raginama vengti buvimo gryname ore.

„Manau, kad absoliuti laisvė neegzistuoja, ypač aktoriaus gyvenime. Jei nori laisvės – į teatrą n...